Šiemetinis The Asylum, Backmask ar Exeter, kaip jis po galais vadinasi... Viliojantis žymiais vardais ant plakato.
Nepamenu kada filmas būtų taip sunervinęs per pirmas dvidešimt minučių. Viskas kas blogiausia šiandieniniuose siaubo filmuose, čia surinkta į stiprų koncentratą ir išpurkšta žiūrovui kaip koks šiknos dujų balionėlis, tiesiai į veidą. Su geriausiais norais ištvėriau tik 25-ias minutes, bet jaučiuosi pamatęs užtektinai ir susipisęs dieną. Tiesiog gaila savo nervų kentėti iš principo.
Maždaug vienas "jump-scaresas" į minutę, tokiu greičiu važiuoja šitas filmas. Nė vienas jų nebuvo baisus, tiesiog natūraliai suerzina, lyg kas pitardas mėtytų tau į kambarį. Įsivaizduokite kaip būtų nefaina jei koks šlykštus kaimynų vaikas per dvidešimt minučių jums įmestu dvidešimt pitardų nakties metu, po ausimi. Va toks malonumas žiūrėti šitą šedevrą.
Montažas per greitas, veikėjų sakiniai lipa vieni ant kitų, veiksmas vystosi taip greitai, kad nespėju net suprasti kas darosi, totaliai idiotiški personažai pažeriami su kratiniu visiškai nevykusių bajerių ir staiga, be jokio pagrindo prasidedančių kruvinų, bei šokinėjančių siaubų. Pykšt! Pokšt! Sekso juokelis! Apsėstas vaikas! Kaimietis su šautuvu! Nutrenktas kunigas! Žolės juokelis! Bum Bum Bum vienas po kito iššokantys dalykai! Cha cha tai tik draugas išgasdino tris kart! O čia jau nebe! Čia rimtas šūdas! Bybį dėjau.
Tokie filmai laiko savo publiką visiškais idiotais. Tai filmas bandai nieko nesuprantančių paauglių, einančių į kino teatrus, besitikint iš siaubiako tik fizinius jutimus puolančių "linksmųjų kalnelių". Tačiau manau net ir popkornais aplipę debilai turi turėt kažkokius standartus. Net nejuokinga.
Čia nėra absoliučiai nieko verto dėmesio, išskyrus galbūt vadovėlinį pavyzdį, kaip daryti negalima. Šūdina, apšikta, pirsnojanti šikna, šikanti riebų, šūdiną, garuojantį šūdą.
1/10
No comments:
Post a Comment