Estetiškai gal kažkiek panašu į žymiai geresnį The Tunnel. Be to manau, kad Paryžiaus katakombos - visai gera vieta siaubiakui įsteigti. Tiesa, kai pats buvau paryžiuje, į katakombas, su draugu, nutariau neiti, nes eilė sukosi aplink visą pastatą ir buvo gailą pusę dienos joje sugaišti. Dabar kažkiek gailiuosi to, bet manau, kad Paryžiuje dar kada nors būsiu, tai pasistengsiu pasitaisyti. Tačiau tas Europos miesto faktorius čia nelabai išnaudotas, Paryžiaus ir realių katakombų parodyta nedaug, o likę 90% filmo panašu jog galėjo būti nufilmuoti betkokio didmiesčio daugiabučio rūsyje, tad ir ta autentika kažkur išblanksta.
Kaip danguje, taip ir žemėje (ko gero taip lietuviškai verstusi teisingai?) buvo visai neblogų sprendimų. Patiko, žanrui, gan originali pabaiga, patiko kai kurie klaustrofobijos atvaizdavimo momentai, bet šiaip didžioji dalis filmo (bent jau ta, kuri matosi per kameros drebinimą, šviesos trūkčiojimą ir visą digital trydą) buvo nuobodi ir juo labiau erzinanti, nuspėjamų klišių prikišta nesamonė, su nesvarbiais veikėjais. Kai kurie posūkiai tokie vaikiški ar idiotiškai akivaizdžiai išryškinti (žiūrėk, dabar kažkas bus; žiūrėk, šita boba kažkokia keista *zoom*), kad galiausiai bendras filmo rezultatas tiesiog nervina. Nervina, erzina, tačiau išlaiko dėmesį iki pabaigos, vien tam, kad paliktų tokį vidutinišką "meh".
5/10
1 comment:
Siūlau pasižiūrėti, jei dar nesi matęs, We Are What We Are (2013). Pasirodė gan įdomus, atmosfera į Stoker panaši.
Post a Comment