Biški parinaus ar tinka čia į mano blogą, bet pagalvojau, kad neįdėjęs jausiuos negerai, reiškia turbūt tinka, visgi "yvil end darknes, Džo". Taigi čia 2008-ų dokumentika apie Norvegijos black metalo sceną ir jos žymiausius žmones bei įvykius. Dėmesio centre - Burzum, Mayhem, DarkThrone, taip pat kalbinami nariai iš Immortal, Ulver, Satyricon ir kitų garsių, esminių grupių. Pasakoja apie bažnyčių deginimus, tarpusavio žudymus ir šiaip meną susijusį su Black metalu.
Patiko, kad parodoma šiek tiek Norvegijos konteksto, vis lengviau ir įdomiau įsivaizduoti šitą šalį. Iš tikro nelabai supratau filmo žinutės ar krypties, nepajutau, kas man būtent norėta parodyti, tačiau liko toks ne itin malonus, juodmetališkas skonis. Niūri, šlapios žiemos atmosfera, gal ir yra geriausia žinutė. Dar supratau, kad dauguma tų bliakerių yra visiški lopai, bet kaip Vargas šneka vistiek įdomu klausytis, turi jis kažkokią charizmą. Kiti bičai daugiau kelia gailestį, nei susidomėjimą.
Jau antra diena klausau dabar vien šitų grupių tai manau savo pėdsaką filmas paliko...
Dar čia ne prie ko, bet norėjau pasidalinti - šiandien žiūrėjau Slacker. Žinote, kad šiaip aš gana atlaidus ir man nesunku įtikti, bet bleeeet kaip jaučiuos išmetęs laiką su šitu tuščiu, hipsterišku, pseudomenininkišku šūdu. Jei kas matė, gal norės padiskutuoti, man tai atrodė tokia gera mintis ir toks siaubingas išpildymas. Tas variantas kai "menas" išeina blogiausiai kaip tik gali, per visus galus, koktu net. Tai va, norėjau pasiskūsti, dabar jau ramiau man. O šitas Until the light takes us, visai geras, jei nors kiek domina Norvegijos metalas, rekomenduotina pasižiūrėt. Bent jau tam, kad pamatyt kokie (ne)simpatiški žmonės groja jūsų mėgstamą muziką.
3 comments:
ne pats geriausias, nes amerikieciu gamyos. ypac kai ten kazkoki debila rodo, fana tipo.
pvz, Black Metal Satanica. nors pavadinimas toks labai "tiesmukas", bet dokumentika gera, daug Tikresne.
jo, as irgi pritarciau, man labiau patiko Black Metal Satanica, labiau issamesnis. dar rekomenduociau "One Man Metal" - pavadinimas viska pasako, apie tris bleka kuriancius solo muzikantus, Leviathan, Xasthur ir Striborg. visai idomus monologai.
O man Black Metal Satanica vienas iš silpniausių dokumentinių filmų apie BM. Untill the light takes us ir Satan rides media kol kas favoritai, nors antras nagrinėja ne tiek BM ideologiją, kiek žiniasklaidos įtaka jos išPOPuliarinimui (su visomis iš to žodžio išplaukiančiomis blogybėmis)visame pasaulyje. Gaunasi ironiška medijų visuomenės ir paties muzikinio žanro kritika - šįkart Vargas ne tik blogio genijaus, bet ir PR specialisto vaidmenyje:)
Post a Comment