BATTLE: LOS ANGELES

Ok, nevaizduosiu čia pilnavertės recenzijos, nes tam, kad parašyti normalią recenziją, reikia būti mačius visą filmą bent kartą. Mušis už Los Andželą yra toks šūdų puodas, kad bandžiau prisiverst jį peržiūrėti per du kartus, ir sąžiningai tą pavyko padaryti tik iki vidurio. Nuo vidurio suvokiau, kad mano gyvenimo laikas per brangus, kad šitaip jį švaistyti (Kaip angry video game nerd'as sako, smagiau/prasmingiau gal būtų žaisti su šuns išmatom) ir teko pasinaudoti fast forward mygtuku.

Taigi bent trumpai galiu iškoneveikti. Manau čia blogiau už Skyline.
Dar vienas didelis biudžetas atiduotas nevispročiam mažvaikiam į rankas. Battle: LA tai fantastinio veiksmo filmo ir karinės dramos mišinys. Kūrėjai visiškai nesupranta ką daro: ar čia filmas apie karą ar apie ateivius, po galais? Panaudota turbūt kiekviena įmanoma veiksmo/dramos klišė, tačiau nė viena neatrodė neidiotiškai. Prašauta visur kur tik buvo imanoma ir keli garsūs aktoriai reikalo negelbėja. Šlykšti muzika niekad neužsičiaupia. Visa (niekam nerūpinti) drama ne vietoj ir netinkamai padaryta. Filmas ryškiausia to žodžio prasme erzina iki kaulų smegenų.

Kaip jie gali patiekti visą tai rimtai? Aš galiu padėti, - aš veterinarė! Tragiškas susimovimas. Ateiviai apgailėtini. Kareiviai apgailėtini. Siužetas apgailėtinas. Net jei žiūrėti vien dėl efektų, nieko gero čia nerasite. Sakyčiau galima būtų šitą filmą įvertinti so-bad-it's-good kategorijoje, bet esu per daug supykditas ir nuvargęs, kad stengčiaus išryškinti teigiamus jo bruožus. Nešvaistykite laiko ir nervų. Šita kova už žmonijos išlikimą tikrai nėra nei smagi, nei idomi, nei nors kiek svarbi. Daug mieliau pažiūrėčiau filmo versiją, kur po pirmų penkių minučių visi šitie šlykštūs Los Andželo žmogystos nušluojami nuo žemės paviršiaus atominio sprogimo. Po tokių filmų, galvoju, kad nebūtų taip jau ir blogai jei taip ir nutiktu.

PRIEST 3D

Trečiasis filmas iš mūsų vakarykščio, penktadienio tryliktosios, maratono, apie kurį parašiau čia, tai naujas, taip pat šių metų, Legion režisieriaus filmas - Kunigas. Savaime norisi lyginti jį su Legionu, kurio atžvilgiu beje turėjau gana nepopuliarią nuomonę - jis man visai patiko. Pirma filmo pusė buvo labai vykusi, antra - visiška nelaimė. Užuot paėmęs tai, kas Legione buvo gerai ir vystęs toliau, režisierius veikiau paėmė viską, kas ten buvo blogai ir iš to išpėrė naują, daug didesnio biudžeto kiaušą.

Draugės sakė, kad joms patiko ir tai veikiausiai mano nuovargis ir noras miegoti kaltas, galbūt yra tame tiesos, tačiau dabar vis mėginu sugalvoti ką nors gero apie šitą filmą ir negebu surast nė vieno teigiamo žodžio, tad atleiskite man, bet turiu išsakyti savo įspūdžius. Priest tai beryšė, erzinanti, beskonė vėmalų krūva. Idant abstrakčiai nesimėtyti šūdais, gal pamėginsiu išryškinti, kas čia negerai.

O negerai, mano galva, daugmaž viskas ir sakau tai, kaip žmogus, mėgstantis nesamoningus filmus. Aktorių pasirinkimas tiesiog liūdnas, tiek pagrindinis veikėjas tiek pagrindinis blogiukas vizualiai atrodo apgailėtinai. Yra personažų, kurie apskritai neturi prasmės arba painiojasi su kitais. Scenarijus padrikas, rodos parašytas labai atmestinai ir labai sunku pajusti nors kiek simpatijos istorijai, ko rezultate man išvis nebesvarbu kas vyksta ir tiesiog laukiu kol šitas skaumas šiknoje pasibaigs.
Beskonybė tiesiog pykina, visos surinktos klišės perdarytos ir patiektos nevykusiai, erzinančiai arba idiotiškai. Nepaisant to, jomis užlopomos ir veiksmo skylės, niekaip negaliu atsikratyti nuojautos, kad kūrėjai procese ne kartą pasakė "Ai... bus gerai".

Atrodo, kad viskas padaryta paskubomis ir gal patikėčiau, kad su meile, tačiau be jokio skonio ir veikiau kaip kamšalas užkišt nelabai daug sci-fi/action/horror/whatever mačiusiai publikai. Postapokaliptinis pasaulis sukergtas su laukiniais vakarais ir religinėm-politinėm nesamonėm, iš ekrano puldinėja šlykštūs, nuplikę kompiuteriniai gyviai, turintys vaizduoti vampyrus. Vienintelis dalykas, kuris galėtų gelbėti niekam neįdomią istoriją, tai veiksmo scenos, tačiau ir jos tokios nuobodžios ir padrikos, kad vargu ar patenkins veiksmo kino mėgėjus. Tiesa - tai pirmasis mano gyvenime filmas, žiūrėtas trimatėje erdvėje, tai jau vien dėl to buvo šiek tiek idomu, bet perdėm didelio įspūdžio taip pat nepadarė. Gražiausiai atrodė nereikšmingos detalės, žarijos ar lietaus lašai.

Tarkime tikrai buvau jau pavargęs nuo įspūdžių, visgi trys filmai vėlyvą vakarą kine iš eilės - ne juokas, tad gal ir esu per griežtas. Niekada nepasitikėkite jokiais sumautais kritikais, visada stenkitės susidaryti savo nuomonę apie filmą. Tačiau negaliu meluoti, man asmeniškai Priest 3D - totalus mėšlas. Erzinantis, neskoningas, kaprizingas, nenusisekęs šūdas. Pliusiukas už tris matavimus, pliusiukas už kelias pakenčiamas veiksmo scenas, bet iš esmės - išmatų kibiras. Gal girtas kada netyčia užmatysiu antrą kart - pakeisiu savo nuomonę, tačiau blaiviam protui tai tikra kankynė.

2/10

O vat pačiam vakarui ir renginiui priklauso didelis liaupsas. Nepaisant to, kam patiko, kam ne, filmai parinkti idomiai ir neblogai, taip pat ir jų seka. Galėtų dažniau surengti į panašų kiną orientuotų akcijų didžiajame ekrane.
Didelis ačiū draugėm, kurios šį svarbų vakarą išsitempė iš namų. Ir lijant lietui tikrai buvo baugoka grįžti namo per tamsų, vėjuotą, naktinį Vilnių. Mano laiptinė apšnerkšta, viršutiniuose aukštuose, kur aš gyvenu, nedegė šviesos, o ant sienų žaidė niūrus vėjo blaškomų beržų šešėliai.

THE RITE

Vakar buvo penktadienis 13 ir mums, siaubo mėgėjams, tai - ypatinga diena. Ta proga draugės mane nusivedė (ačiū!) į kino teatrą, kur buvo rodomi trys siaubo, ar bent jau netoli siaubo žanro telpantys filmai, už mažesnę kainą. Kino teatre nebuvau jau senokai, o ir šiaip renginys labai vykęs, smarkiai jį užskaitau ir ateityje kartočiau, organizatoriai malačiai.

Buvo rodomas mano jau seniau matytas Daybreakers, Lietuvių išverstas kaip Aušros kariai, naujas satanovas Egzorcisto "spin-offas" The Rite, Lietuvių išverstas kaip tiesiog Egzorcizmas ir naujas, brangesnis Legion režisieriaus darbas - Priest, trimatėje erdvėje, apie kurį bus atskiras postas. Kadangi Daybrekaers jau buvo matytas, tai idomu buvo pasižiūrėti, kaip jis žiūrisi antrąkart, dideliame ekrane, o buvo tikrai neblogai. Po pirmojo karto filmas paliko gan vidutinišką įspūdį, o po antrojo gal net pasitaisė, kas liudija jį iš tiesų turint vertės ir tai, kad iš esmės jis yra neblogas vampyrinis veiksmo filmas, nors vietom ir pokvailis. Po to, penkiolikos minučių pertrauka ir pradedam išvarinėti velnią.

Apeigos, šiemetinis 1408 režisieriaus darbas, su Oskaro laureatu - Antoniu Hopkinsu. Aišku Hopkinsas automatinis filmo koziris, tad ir jo veidas puikuojasi per visą, mano galva gana neskoningą ir šiaip negražų, plakatą. Reikia pripažinti, kad jei Hopkinso vietoje būtų buvęs kitas aktorius, veikiausiai nebūtų taip gerai, kaip buvo. Jau nekalbant apie tai, kad vidurinysis filmas man patiko labiausiai iš viso vakaro, bet tai ko gero vienas geriausių 1973-iųjų Egzorcisto vaikų. Nuo to laiko kai pasirodė legendinis The Exorcist, matėme labai daug kopijų, bandymų padaryti panašiai, prilygti ar perspjauti, bet visi jie daugiau mažiau buvo pusėtini, ar bent jau man neteko matyti nė vieno, kuris įveiktų klasiką. Gal tai dėl to, kad tą gi žiūrėjau mažiukas ir tuomet iš baimės šūdai tyško ant lubų, o gal tai dėl to, kad šį žiūrėjau dideliame ekrane, bet drįstu teigti, kad The Rite, turbūt smarkiausias mano matytas filmas šia tema, po 73-ųjų išvarinėjimo.

Nepriklausomai nuo to, tikite dievu ar ne, esame užauginti krikščioniškoje visuomenėje (nepradedant kabinėtis prie termino atspindžio realybėje) ir visiem sterblėje pasidaro baugu kai kalba palinksta link demonų. Net jei tai būtų bet kokia kita religija, velniai - visada baugino žmoniją, įvarinėjo visokius prietarus ir vertė kurti didžiausius mitus. Todėl bet kokia gerai sukurta siaubo istorija šia tema, visuomet turi galios.
Apie "rėmimasį tikrais faktais", net nepradėsiu, man tik smalsu, kaip į šiuos filmus žiūri užkietėję krikščionys? Ar jie į siaubo filmus nevaikšto? Sakoma, kad originalų Egzorcista persekiojo visokios negandos, būtinai pasieškosiu krikščioniškos publikos atsiliepimų ir apie šį. Mane asmeniškai geras demonų siaubas - visuomet gasdina iki pat kaulų. Gal giliai viduje, aš slapčia esu uolus katalikas, ar atvirkščiai užkietėjęs black metal estetas?

Iki vidurio The Rite rutuliojasi daugiau kaip tamsi drama, kažkiek vedžiodama už nosies ir skeptikams net leisdama sudvejoti velnio tikrumu. Kuomet jaunas, religiją studijuojantis, be-penkių-minučių-kunigas Maiklas Kovakas yra pasiunčiamas į Romą mokytis egzorcizmo meno, nuolat iškeliamas mokslo ir religijos konfliktas. Ramybės jam neduoda dvejonės, neapsisprendimas, pašaukimo trūkumas. Rodos jis norėtų mesti visą tai, tačiau kažkokios jėgos jį vis laiko prie "reikalo". Teologinio gyvenimo vingiai atveda jį pas Hopkinso personažą, patyrusį, užkietėjusį seną kunigą Luką, kuriam velnio išvarymas - kasdienybė.

Nors senis kartais ir gali pasirodyti gana ciniškai, tarkime egzorcizmo seanso metu, atsiliepdamas į telefono skambutį, tačiau jis labai geras žmogus, tiesiog norintis padėti kitiems ir jį patį kamuoja tokio tamsaus gyvenimo būdo pasėkmės. Pašnekesiai su velniu sausai nepraeina, tėvas Lukas pats priverstas abejoti, sielvartauti ir giliai viską išgyventi, o galiausiai tai prie gero neveda. Jiedu imasi reguliarių velnio išrūkimo seansų iš vietinės nėščios Italės, kuri, būdama ryškiu aukos-gasdintojos personažu, tampa ir tramplynu įsibėgėti istorijai.

Maždaug nuo vidurio, iš tamsios dramos jau neriame į horroro juodumas ir čia teks ne kartą pašokti kėdėje, griaužtis nagus kenčiant įtampą ir dėtis į pasamonę kraupius metaforinius vaizdinius, kurių vienas - raudonakis mulas: man asmeniškai kiečiausias dalykas šitam filme, kurį matyt pats dar susapnuosiu. (Čia turiu prisiminti vieną mėgstamiausių Agoraphobic Nosebleed gabalų Mule.) Kas link siaubo, tai šiurpus filmas varo tikrai kokybiškai, visomis prasmėmis. Teko porą kart kruptelti, o buvo ir taip pašokdinusių epizodų, kad nuoširdžiai sakau - pasišiaušė mėsos.

Pabaiga man pasirodė kiek antiklimaksiška, rodos trūko kažkokių logiškai besiperšančių išvadų, bet tas palieka savotišką neramumo įspūdį... Juk sako, blogis nepasitraukia, jis apgavikas ir tik nori, kad tu tikėtum, jog jo nebėra. Iš esmės nieko labai naujo, viskas jau kažkur matyta, bet sąžiningai vertinant - vykęs siaubo filmas, kurį negėda rekomenduoti. Ne tik ištemptas Hopkinso, bet apskritai gerai suklijuotas, gasdinantis, tamsus, įtraukiantis ir pakankamai slegiantis. Kažin ar velniai nebijo veistis, pačioje dievo bamboje - Romoje, kuri čia prigrūsta kačių ir taip įsimenančiai tamsiai nutapyta? Belieka nukelti kepurę prieš The Rite, kaip vieną stipresnių filmų apie egzorcizmus ir galbūt vieną geresnių šiemetinių didelio biudžeto siaubiakų.

8/10

MURDER PARTY

Smagus 2007-ų absurdėlis iš Amerikos, tikrai originali, kruvina siaubo komedija, nelabai net sugalvoju su kuo ir palyginti, gal su kokiu Botched ar Home Sick? Toks filmas, kuriame daugmaž viskas nutinka "iš lempos". Tai nėra palaida beprotystė, kaip tarkime kokiam tromos filme, čia ji, palyginus, gana subtili, tačiau nors ir įžvelgiama tam tikra loginė įvykių seka, vargu ar visa tai galėtų iš tiesų nutikti... (!?)

Taigi lengvas beprotystės prieskonis leidžia išjungt smegenis ir pasijuokti, o be visų kvailysčių sukuriama intriga ir įtampa, žodžiu viskas labai gerai čia. Vienas tų, dėl patiriamo malonumo, greitai prabėgančių seansų, o ir šiaip trukmė vos virš valandos, kas manau yra labai gerai ir tinkama.

Helouvinas. Nelabai įspūdingą gyvenimą gyvenantis vienišius (gal ir kiek atsilikęs) randa pakvietimą į "Žmogžudystės vakarėlį". Vakarą praleist jis suplanavęs su keliais b-klasės siaubo filmais, bet kad jau katinas užėmė fotelį ir nesiruošia trauktis, bičiukas nutaria išbandyti laimę ir galbūt susirasti naujų draugų paslaptingam helouvino vakarėlyje. Tenai nuvykęs jis randa kruvikę puspročių menininkų, vilkinčių helouvino kostiumais, kurie ir linksmins mus visą filmą.

Geros kvailystės, žavingi ir įsimenantys personažai ir tas nuostabus jausmas, kai filmas nustebina tokiais absurdais, kuomet tikrai nežinai ko laukti iš ateinančių penkių minučių. Dėl to taip įdomu ir linksma. Lengvas, trenktas, bet labai šaunus dalykas. Dar kartą dėkui už rekomendacijas, jūs praskaidrinate mano apgailėtiną kino kritiko gyvenimą.
9/10

TUCKER & DALE VS EVIL

Smagi praeitų metų siaubo komedija, lengvas ir geras būdas praleisti detoksikacijos vakarą.

Patiko gana originalus sumanymas: žudikas yra nesusipratimas. Grupelė klišinių amerikos studentų važiuoja pasitūsint į miškus, kur sutinka du klišinius amerikos kaimiečius, taip vadinamus"hillbillius", kurie atrodo kaip bepročiai žudikai maniakai. Vienas nesusipratimas veda prie kito ir jaunimas pradeda mirti. Tai žinoma atrodo, kaip dviejų kaimiečių darbas, nors šie nė musės nenuskriaustų.

Gal ir ne toks smagumynas, kad norėtųsi žiūrėti antrą kartą, bet vieną kartą tikrai verta ir faina. Pasijuokiau, apturėjau labai gerą laiką. Nuoširdžiai siūlau, kai norisi kažko smagaus ir lengvo.
8/10

Kas vėl nuoširdžiai mane stebina, tai Lietuviai. Cituoju obuolys.lt:
Parodijų komedijos "Pats baisiausias Deilo ir Takerio filmas"...
Čia ir baigsiu.

Treileris turi nemažai spoilerių!