AUKŠTADVARIO ZOMBIAI

Gaivaus Lietuviško kino vėjuko Pastetobrolija.lt pastatytas puikus minutės trukmės lietuviškas zombinis shortas/pseudo-treileris, alsuojantis gaivalinga 80's Itališkų zombinių filmų dvasia. Negalima pražiopsoti, o kūrėjams linkiu ir toliau taip varyti ir paruošti ilgesnių kebabų šioje dvasioje! That's the way to go!

THE HORRIBLY SLOW MURDERER WITH THE EXTREMELY INEFFICIENT WEAPON

Labai smagus juodo humoro shortas, kurį nieko nedelsiant siūlau ir pasižiūrėti. Čia ir dabar :)

TWIN PEAKS

Pagaliau peržiūrėjau visą kultinį serialą Twin Peaks ir nors nesu didelis serialų mėgėjas, taip pat apie juos praktiškai nerašau, šį kartą nutariau padaryti išimtį ir trumpai aptarti dėl to, kad jis turi nemažai siaubo ir psichodelikos prieskonių ir prie jo kūrimo dirbo D. Lynčas, kurį labai mėgstu ir daugelį jo filmų jau esu aptaręs, tame tarpe ir Twin peaks filmą: fire walk with me. Iš esmės filmas yra serialo priešistorė, tačiau išėjęs serialui pasibaigus. Serialas prasideda tuo, kad vieną rytą mažame Twin Peakso miestelyje randamas vietinės gražuolės Lauros Palmer lavonas. Filmas gi vaizduoja paskutinę Lauros Palmer gyvenimo savaitę ir taip pat atskleidžia kone visas detales, kurios kūrė intrigas bent jau pusę serialo, todėl daugelis griežtai pataria nežiūrėti filmo, prieš tai nemačius serialo. Aš visgi padariau taip, kaip negalima, tačiau visai dėl to nesigailiu ir tikrai šiuo atžvilgiu nebūčiau toks griežtas. Jau vien dėl to, kad mano manymu - filmas atskirai daug galingesnis už visą serialą sudėjus. Na, bet kartu jie irgi - puikus komplektas ir paliko mano mintyse gražų, savotišką ir baugų twin peaks paveikslą. Patį serialą manau būtų galima skirti į dvi dalis: Lauros Palmer bylos detektyvas ir įvykiai po jo. Žiūrint abu sezonus rodosi, kad originaliai buvo sumastyta tik Lauros Palmer istorija, tačiau vėliau, pamačius, kad serialas neša gerus pinigėlius, nutarta istoriją plėtoti, taip sukūrus ir naujų intrigų, jau po to, kai buvo išsiaiškintas Lauros žudikas. Serialas šaunus ir tikrai nesakau, kad blogai jog gyvenimas tesėsi ir po Lauros detektyvo, tačiau negaliu nugalėti įspūdžio, kad nemažai serijų buvo dirbtinai ištęstos. Ypač link pabaigos, kai kurios serijos ne juokais vertė žiovauti ir jų "tuščias pripūtimas" rimtai erzino. Tačiau paskutinė serija, beje, labai "Lynčiška", viską sudėjo į savo vietas ir paliko tokį "išbaigtumo" jausmą, kuris pagaliau suteikė pilnavertį estetinį pasitenkinimą ir leido apsiraminti žinojime, jog visas su šou praleistas laikas - ne veltui. Taigi buvo tikrai nuobodokų serijų, tačiau vis dėl to, paveikslas artimesnis tam iš vaikystės atneštam baugiam jausmui, kurį iškart sukeldavo tik išgirsta muzikinė tema, sukurta Angelo Badalamenti, kai mama žiūrėdavo serialą per teliką, o aš dar buvau per mažas, kad jį suprasčiau. O nuostabią muziką reikia pabrėžti dar ir dar kartą, nes aš ir taip jaučiau, o dabar ir tvirtai įsitikinau, kad muzika sudaro 50, jei ne daugiau, procentų visos šio serialo nuotaikos ir ji yra didžioji kaltininkė kulto, kurį serialas sukūrė. Taigi serialas tikrai puikus ir "paskaičiavus" tas zanūdnas vietas, jam visam, kaip atskiram kūriniui rašyčiau 7 ar 8 iš 10, tuo tarpu kai filmui Fire walk with me, duočiau cielą 10-uką. Jei traukia ši tema - siūlau pažiūrėt viską tvarkingai, tačiau jei norite bent pajausti, kas gi yra tas Twin Peaksas, tačiau tingite ir gailite laiko žiūrėti viską nuosekliai, aš rekomenduočiau filmą - Fire walk with me, kuris mano galva daug dvasingesnis, pilnesnis ir išties neįvertintas. Pažįstu tikrai nemažai žmonių, kurie vadinasi Lyncho gerbėjais, ir žino apie Twin Peaksą, tačiau nė nenutuokia apie to filmo egzistavimą. Gėda!
Vietoje treilerio jums - nuostabūs opening creditsai, su ta baugia, neįkainojama muzikine tema, kuri visai mano kartai baugiai, tačiau ramiai primena kažką šleikščiai romantiško atsinešto iš tamsių vaikystės vakarų ;)

THE DISAPPEARED

Labai neblogas, praeitų metų britų gamybos siaubiakas, išties užkabino savo kokybe ir išlaikė dėmesį iki pat pabaigos. Žvelgiant apskritai - nėra labai išskirtinis: ir siužeto detalės kažkur regėtos ir scaresai lyg nenauji, beje pora jų buvo tikrai neblogų. Tačiau geras pastatymas ir pateikimas visada daro įspūdį, kad ir begale kartų atgimstančioje siaubo istorijoje. Pagrindinis herojus - Paauglys Matthew, kuris besitūsindamas su chebra, praganė savo mažąjį broliuką. Dabar šis dingęs be žinios, o Matthew ir jo tėvas negali ramiai gyventi, girdi balsus, blogai miega ir vienas kitą kaltina. Istorijai tęsiantis išsirutulioja ir keletas twistų, tačiau nepaisant gan paprastos filmo prigimites, kaip jau minėjau jį žiūrėti - vienas malonumas. Šaunus, naujas aukštos klasės siaubiakas. Nieko groundbreaking, tačiau tikrai vertas pamatyti. 8/10

MOON

Taip pat ganėtinai netikėtas ir negirdėtas filmas, iki kol su juo tiesiogiai nesusidūriau, šiemetinė sci-fi drama - Moon / Mėnulis. Kosminę fantastiką, mes gal labiau pratę įsivaizduoti kaip daug veiksmo, su ateiviais ir panašiai, ypač po tokių katik išėjusių filmų, kaip Pandorum, tai ir lauki kažko tokio, tačiau Moon labai ramus, daugiau filosofinis ir knisantis "giliau" patį žmogų, nei eksplotuojantis fantastinius išradimus. Kai kuriais aspektais drįsčiau palyginti su 2001: Kosmine Odisėja ar amerikietiška Soliario versija. Filmas liūdnas, nykus, ramus, tačiau ir labai žavingas, savotiška meditacija su savęs-apmastymais ir skaudžiai iškylančiais etiniais klausimais. Jau spėjau užsukt į imdb ir paskaitynėt kritikos. Tiesą sakant ir pats šį kartą turėčiau techninių klausimų :) Tačiau labai nemėgstu kibimo prie kiekvienos smulkmenos, o Moon - nuostabus, žavingas filmas, primenantis mum, kad fantastika - labai intelektualus žanras. Nepatiks jei ieškote veiksmo ir efektų fiestos. 9/10

THE BUTCHER

Šį kartą, pasitelkdami pseudo-snuff žanrą, mūsų (ne)žmogiškumo ribas bando Korėjiečiai, su 2008-ųjų THE BUTCHER. Na, truputi žinodamas kas čia per reikalas, buvau nusiteikęs ne pačioms maloniausioms emocijoms, bet filmas vistiek sugebėjo mane pergrudrauti ir sugadinti nuotaiką kuo puikiausiai. Manau taip nutiko dėl to, kad kūrėjai pasitelkė tokią "lėto-kopimo" taktiką: pradžioje atrodo ne taip jau ir smarkiai, na pagautos aukos, besišnekučiuojantys maniakai, pamažu pripranti ir imi manyti, kad jau "įveikei" šį filmą, tačiau vėliau jis gan netikėtai užsipuola itin brutaliom, tikroviškom ir nesveikai iškrypėliškom scenom, kurios, na, tiesiog negali nepaveikti. Ir niekas joms tavęs neparuoš, iš tiesų išgyventi šitą filmą - tikras iššūkis. Labai vykęs kūrėjų siekis šokiruoti, įmetant mus veidu tiesiai į mūsų supuvusios "kultūros" dugną - snuff filmo filmavimo "aikštelę", kur aukai prie galvos pritaisyta kamera dar ir suteiks tau progą, pasijusti jos vietoje. Ir vėlgi: kam gi reikia žiūrėti tokius filmus? Aš klausiu savęs to paties! Štai jums mūsų kultūringos, nuostabios, moralios ir religingos visuomenės atspindys mėsos veidrodyje. Ekstremaliai stiprus vaistas.

RABID GRANNIES

1988-ų metų Belgų filmas, išleistas Tromos. Užrašas pradžioje Troma Team Release iškart nuteikia kvailystėms ir ko gi dar tikėtis iš pavadinimo - "Pasiutusios močiutės". Bet iš tiesų filmas nėra toks jau labai trenktas. Aišku kvailas, juokingas ir visaip kitaip vertas savo vardo, bet man pasirodė šiek tiek nuobodokas, toli nuo geriausių Tromos relyzų. O šiaip, jei nekišti čia tromos, tai sakyčiau jog Rabid Grannies - kukli duoklė Evil dead. Labai panašus konceptas, aišku išpildytas tiek kiek pavyko, bet esminės scenarijaus detalės tikrai sutampa. Na, o man labiausiai patiko stebėti tą apraudotiną giminės balių, į kurį suvažiuoja visokie vieni kitų nekenčiantys ir dėl palikimo veidmainiaujantys nevykėliai, taikli žmogiška satyra :) Tarp dovanų bobulkos jubiliejui yra ir keršto tikslais atsiūsta satanova dėžutė, kuri ir užverda košytę. Reikėjo mažiau plepalų ir daugiau goro! Na, bet ką gi, yra kaip yra :)

STRANGE CIRCUS

Labai sujaukta 2005-ų siaubo-drama iš Japonijos. Šį kartą jokių vaiduoklių, filmas pasakoja nelabai pavyzdingos šeimynėlės istoriją, paslaptingai persipinančią su trenktos rašytojos biografija. Viskas prasideda nuo gašlūno tėvo, kuris ima tvirkinti dukrą. Pradžioje atrodo gan suprantama ir nuoseklu, tačiau kuo toliau įvykiai klostosi, tuo viskas darosi painiau ir mes imame svarstyti: tai kas čia visgi sapnas, o kas realybė? Kas tik kūryba, o kas - autobiografija? Filmas labai gražiai, estetiškai pagamytas ir dėl to žiūrisi maloniai, nors iš esmės yra labai atgrasus, o kai kurios scenos, net dantis privertė sukasti. Beje, režisierius pastatęs kultinį Suicide Club. Piktas mindfuckas, paslėptas rožės žiedlapiuose. Gan stiprus, įspūdingas ir rekomenduotinas reginys, tik ne lengvam paspoksojimui, o be to, turėjęs ir erzinančių vietų. 8/10

NAKED LUNCH

Dar vienas paslaptingas ir suktas D. cronenbergo kliedesys, nunešęs mane į pusiau miego būseną. Su tik jam būdingu žaviu nuobodumu, slegiančiu pilkumu ir nemaloniais, Kamiu egzistencializmu atsiduodančiais organikos ir daiktų junginiais. Pripažįstu, kad nesugebėjau šito filmo pažiūrėti šviesiu protu dėl savo ligos, bet ta apsnūdimo stadija, kurioje buvau, kažkaip puikiausiai man lipo, suteikiant "Nuogiems priešpiečiams" leidimą sujaukti mano mintis. Išžiūrėti jį man buvo nelengva, jis slegiantis, labai lėto veiksmo, nuotaika man priminė tokius filmus kaip Spider, Crash ar Kafka, pastarasis, tiesa, ne Cronenbergo. Vabale stūksanti, kalbanti šiknaskylė asociacijas nuskraidino ir iki Kurto Voneguto knygų. Tačiau pripažįstant visą filmo siurrealistinę galią, kažkaip visvien nepatiko man jį žiūrėti ir dėl savo keistos būsenos negaliu atrinkti, ar dėl to, kad jis intencionaliai toks nemalonus ir storai suviniotas, ar dėl to, kad jis iš tiesų nekoks. Su šituo sutrikimu, abejone ir keistu gripo apsnūdimu ir susilaikysiu nuo kažkokio vertinimo. Šiaip jau man Cronenbergo stilius patinka ir reik žinot kur kiši nagus, o kokios nuotaikos čia dalykėlis ir ar jums norisi kišt prie jo snapą gal jau bus aišku ir iš tiek. Dar vienas, manau, labai svarbus dalykas - nė neįsivaizduoju, kas tai per knyga, kurios ekranizacija čionais mačiau. Turiu smarkų įtarimą, kad jei knygą būčiau skaitęs, žiūrėjimas ir įspūdžiai būtų 180 laipsnių kitokie. Dabar jis telieka varginančiu ir nemaloniu sapnu, iš kurio dar nežinau ar pabudau.

THE MAD MAGICIAN

Nespalvotas 1954-ųjų "Pamišęs magas" pasakoja apie iliuzionistą, kuris neiškentęs šlykščių jį supančių žmonių spaudimo tampa žudiku. Tiesą sakant, aš jį visai pateisinu, šlykštūs, valdingi viršininkai, turtų besivaikanti, širdį sudaužiusi, buvusi žmona, mielai pats visus pasmaugčiau. Magija irgi dalykas žavingas ir patrauklus man asmeniškai, tos temos visada nors kiek įdomios, tačiau apskritai filmas gaunasi toks kaip ir detektyvas, o detektyvų aš nelabai mėgstu, tad sulindo ir tiek. 6/10

HEADHUNTER

Nesugalvoju daug filmų apie afrikietiškus demonus, o čia vienas jų, tad vien jau tema gan įdomi. 1989-ų filmas, nelabai žinomas, mažo biudžeto, tačiau mano lūkeščius tai tikrai pranoko. Būna daug labiau pervertinto šūdo panašioje terpėje, o šitas mano galva visai šaunus ir gaila, kad mažokai dėmesio susilaukia. Siužetas tai ganėtinai cheesy, tipo afrikos demonas atlėkęs į niu jorką kapoja random žmonėm galvas, po to imasi kapot galvas tiems, kurie juo susidomi. Kai kurių scenų ir pastatymas cheesy, tačiau vietomis buvau ir labai maloniai nustebintas - vaidyba kartkartėm pasirodė labai jėgova ir šiaip tokių smagių horror dalykėlių pasitaikė. Visumoj toks gan vidutiniškas siaubiakas/detektyvas, bet kažkuo jis mane patraukė. Turi tokį raw horror feelingą, kurį pajaus užkietėję horroro mylėtojai ir supras apie ką aš ;) 7/10
IMDB

GALAXY QUEST

Labai smagi ir kupina veiksmo 1999-ųjų fantastinė komedija. Savotiška sci-fi parodija, nors tikrai nesu didelis scifi žinovas, bet man pasirodė, kad labiausiai akmenimis apmėtytas "star trek" serialas, tačiau tuo pat metu tai ir pati tikriausia duoklė su nuoširdžia meile žanrui :) Filmas toks grynai holivudinis, paprastas, įtiks kiekvieno skoniui ir humoro jausmui, bajeriukai tikrai geri, iš poros net balsu pražvygau, o ir šiaip visą laiką iki pabaigos titrų išbuvau excited ir entertained. Šaunūs nuotykiai kosmose, su gerais efektais, daug veiksmo, juoko ir *vykusiais* holivudiniais fintais. Garantuotai smagiai praleistas laikas. Rekomenduoju visiems, ypač tiems, kas nors tiek kiek aš nuotuokia science fictione ir nėra visiškas suraukto veido riteris ;) 9/10

SALOME & THE FORBIDDEN

Įdomus reginys - žymaus horroro režisieriaus, Clive'o Barker'io, išgersėjusio su Hellraiser, pogrindiniai, "jaunystės" kino darbai, viename dvd - 1973-ių Salome ir 1975-1978-ų The Forbidden. Linksmai, šiuos du senus shortus, su dar visai jaunu "Pinheadu", Dougu Bradliu, man pristato gan komiškos, hyper-vampyrės, nuogais papais iš kokios tai video serijos Redemption. Kažkaip pagalvojau, kad ir Lietuvoj regis dar nebuvo tokios laidos (apart Videokauko Maskoliūno), kur piktą kiną pristatinėtų kokie frykai, alia pasakaitės iš rūsio, galėtų būt koks zombis ar kruvinas klounas, manau susilauktų atgarsio :) Tiesa, siaubo su papais dabar jau pilnas telikas (olialia), tad be jų galėtume ir apsieiti. Abu trumpametražiai filmai nespalvoti ir nebylūs, daugiau toks eksperimentinis vizualinis menas, su užmestu ambientiniu garso takeliu ant viršaus. Manau garsas irgi uždėtas ne tada, kai šie filmai buvo daryti. (Beje dėl nebilaus kino, tai čia kažkada susimasčiau, - jeigu Kinijoje gyvena nebylis, tai jis irgi yra nebylusis kinas?). Salome. Nesistengiau per daug gilintis, veikiau pasidaviau liūliuojamas kinestetinio apžavo ir tiesiog pragyvenau užsipuolusius vaizdus. Vėliau pats Barkeris papasakos, kad šis filmas įkvėptas religinių/biblijinių motyvų. Forbidden jau ilgesnis, tačiau irgi toks pat eksperimentinis filmukas. Man pasirodė jau rišlesnis ir vizualiai patrauklesnis, bet tobulėjant, tai natūralu. Gražiai sužaista su šešėlių negatyvais ir šiaip vaizdinių sprendimų/efektų yra gan genialių. Čia po truputi ima lysti ir Hellraiserio stilistika, pamatinės idėjos: kubizmas, heroglifai, vinys, kančia, odos nuėmimas. Visai mielai žiūrisi man šitie dalykai, tačiau deja, visai nesu kompetetingas spresti apie ar vertinti tą video meną. Gale prisegtas įdomus ir informatyvus interviu su pačiu Barkeriu ir draugeliais kur jie ir papasakoja kas kaip kur ir kodėl. Ryškiausia išvada man po šitos peržiūros - eilinis pyktis ant savęs, kad nerandu laiko / noro / ballsų ir pats susukt kokį kino eksperimentą. Tikiuos šis pyktis vieną dieną privers mane pabandyt kažką tokio padaryt ^_^

THE INVISIBLE MAN

Praeitą žiemą teko atlikti pedagoginę praktiką ir padirbėti etikos mokytoju. Per vieną pamoką devintokams kažkaip išlindo kalba apie filmus ir vienas mokinys paklausė manęs ar esu matęs filmą "Aš esu legenda". Kažkaip aš pasiteiravau ar čia senas, ar naujas filmas, o jis man atsakė "o tai čia jau senas... praeitų metų". Tuomet aš pasakiau, kad man seni filmai tai iki '60-ų ar panašiai ir susilaukiau audringo, nuoširdaus visos klasės juoko gūsio :) Taigi dabar apie filmą, kuris iš tiesų yra senas, 1933-ųjų "Nematomas žmogus". Be to, kad tai ir šiaip kietas išmislas ir visai kietai padarytas, turiu pasakyt, kad aš apakęs, kaip tuo metu padaryti nematomo žmogaus efektai. Po galais, jis atrodo realiau, nei šiuolaikinis kompiuterinis hollow man'as Kevinas Kiauliena! Nežinau kaip tai buvo pasiekta (reiks pasiskaityt), tačiau vizualiai šis nespalvotas kinas nuostabus. Gilus old-skūlas išties nėra mano tema, bet labai gera laiks nuo laiko atsigaivinti tokiais filmais, kurie sujungus fantastiką ir savo laikmetį taip pat įgyją tam tikrą, labai savotišką skonį, kuris įkvėpė daugelį mūsų mėgstamų šių dienų kūrėjų. The Invisible man - šmaikšti siaubo/fantastikos kino klasika, verta dėmesio ne vien dėl stulbinančios, ypač savo laikui, vizualinės pusės, bet ir apskritai įdomios progos pažvelgti, kaip pasikeitė požiūris į išmislą per, jau beveik, šimtmetį. Gud staf. 8/10 Šį kartą, vietoj treilerio, fainas James'o nintendo nerdo video reviu:

FROM BEYOND

Jau senokai gražus šito filmo plakatas buvo užkliuvęs už akių, bet niekad nebuvau nutaręs pasigilint. Šiandien atsitiktinai įsijungus filmą teko garbė pažinti Re-animatoriaus kūrėjų pastatytą From beyond, taip pat pagal legendinio H.P. Lovecrafto kūrinį. Be to, kad nagus čia prikišę Gordonas ir Yuzna, net vieną pagrindinių vaidmenų vaidina pats Daktaras Westas - Jeffrey Combsas :) Tikrai nieko nežinojau apie filmą prieš peržiūrą, todėl visi siurprizai buvo labai malonūs: mokslinė fikcija, kandus humoras, keistas seksualumas, afigėni efektai, saldus gorelis ir šlykštūs monstrai. Nors ir nesu Lovecrafto žinovas, bet jaučiasi jo (įkvėptų) kūrinių savotiškumas. Kažkaip automatiškai lyginant su Reanimatorium, čia visai kitoks filmas, labai savotiškos nuotaikos ir toks, kokį iškart atskirsi iš daugelio kitų. Savo keistu šlykštumu man net priminė kokį Basket case... Labai geras dalykas, bet manau suprantamas tik tikriems horroro fanams, o mane paliekąs svajingai susimastyti - kiek dar tokių gerų-keistų filmų slepiasi tarp siaubo klasikos? Žinau, kad daaaaug ir dėl to labai gera :) Beje, taip man nutiko, kad bežiūrint kompaktas užstrigo ir teko filmo pabaigą žiūrėti youtube, tad tiems, kas (dėl kažkokių priežasčių) nesisiunčia filmų, norėčiau pasakyti, kad visas filmas sukarpytas į 9 dalis mėtosi youtubėje, visai nebloga kokybe. 8/10

MADHOUSE

Pradžioje šis 2004-ų filmas šiek tiek patrenkia amerikonišku mėšlu, tačiau vėliau visai užkabina. Ekrane dar pasirodo ir mano mylimas Lancas Henriksenas, kas labai taiso reikalus ir nors tas amerikoniško šūdo kvapelis laiks nuo laiko prasiveržia, ypač drauge su kai kuriais garso ir vaizdo efektais, tačiau turiu pripažinti, kad tikėjausi prastesnio filmo. Visai maloniai žiūrėjosi jis man, beveik visą laik buvau įsitraukęs ir susidomėjęs. Pora epizodų buvo tikrai geruliai. Vis dėl to pabaiga man buvo itin nuvilianti ir labai jau tikėta, šiuolaikinei holivudo produkcijai, tad įspūdis liko vidutiniškas. Tiesą sakant pusę filmo meldžiausi, kad tik čia viskas nebūtų taip, kaip aš manau, o kai gale suvokiau, kad taip ir yra, pasijutau kaip skuduru per veidą gavęs :) Na, bet vistiek. Jaunas, perspektyvus daktarėlis atvyksta į kažkokį paslaptingą durnyną, kur dedasi keisti dalykėliai. Jame yra toks tamsus, apmusijęs rūsys, kur laikomi visiški psychai. Daktarėlį ten laiks nuo laiko patraukia, o dar jį traukia graži kolegė ir tarp jų mezgasi romanas. Kažkas šitoj ligoninėj pradeda žudynes, o pagrindinis herojus būdamas dideliu geriečiu aišku imasi daryti tvarką. Kaip jau sakiau, tikrai nėra blogas filmas, toli gražu ne toks, kurį galima įvardint, kaip "šūdas", tačiau kaip tik toks "visai nieko", kokio ir buvo galima tikėtis jau vien iš opening creditsų. 6/10

REANIMATOR ACADEMY

Ką gi, pasigavau gripą (tikiuosi kiaulių!) ir biuletenio proga išsidrėbiau pažiūrėt porą filmų. Pirmasis šiandien papuolė gan undergroundinis, bebiudžetis, 92-ų tiesiai-į-video trešiukas "Reanimator academy". Oi kaip senai man reikėjo tokio filmo :) Toks absurdas - pats geriausias vaistas, nuostabiai susižiūrėjo su 39 temperatūra ir nežinau ar yra dar tinkamesnė stadija, žiūrėti tokį filmą. Siaubo mėgėjui išgirdus pavadinimą natūraliai atsistoja klausimas - ar čia susiję su legendiniu re-animatorium? Ką gi, ir taip, ir ne :) Duoklė ir influencas akivaizdus ir neslepiamas, tačiau iš esmės tai čia visai kitoks filmas, kurio istorija neturi nieko bendro. Eeee... ta prasme istorija įžūliai panaši, tačiau išpildymas visai kitoks. Nuostabiai padarytas namų gamybos šitkoras, kuris gal ir neprivertė klykt iš širdies, tačiau smailo neleido nusiimt visą laiką. Keletas scenų apskritai - aukso vertės. Gėris ir atgaiva. 8/10 Gal treileris bus iškalbingesnis už mane

9

Šviežia animacija, tamsi fantasy pasaka, truputi keistoku pavadinimu - 9. Nors galima sakyt, kad "tokie multikai skirti vaikams", visgi 9 man pasirodė kaip ir visai rimtas post-apokaliptinio žanro dalyvis. Karas sunaikino viską, liko tik piktos mašinos siautėjančios šiukšlių krūvose ir maži stebuklingi žmogeliukai, pagaminti gudraus mokslininko. Šie žmogeliukai, baisūs geriečiai, labai jau teigiami personažai, primigtynai "simpatiški". Mašinos savo ruožtu, baisios, didelės ir šlykščios. Manau kai kuriems vaikams gali pasirodyti ir per baisu. Visą filmą šie maži žmogeliukai bėgioja nuo tų padarų, kaunasi su jais ir išgyvena savo dramytes. Didžiąją filmo dalį sudaro veiksmas, o tam labai paranki terpė - animacinis pasaulis, nes čia gali nutikti bet kas. Viskas padaryta labai gražiai, gan tamsiai ir idomiai, tačiau be efektų ir nuotykių daugiau čia ne kaži kas ir slypi. Taigi 9 - gera pramoga bėgiojant po pasaulio savartyną, tačiau pasibaigus filmui, pasibaigia ir jo apžavas. Smagu, tačiau nieko daugiau. O kita vertus - juk nieks nieko stebuklingo man ir nežadėjo ;) 7/10

PROGENY

Labai siaubui nusipelniusio režisieriaus Brian'o Yuzna 1998-ųjų siaubiakas ateivių teroro tematika. Šiaip man Yuzna yra jėga, kiek mačiau jo filmų dar nė vienas nebuvo šūdas, o dauguma išvis superiniai, todėl ir į šį dėjau daug vilčių. Iškart žinojau apie ką jis, kažkaip siužetas lyg ir nebandomas dangstyt nuo pat pat pradžios, bet vistiek buvo idomu ir žiūrėjau išsižiojęs. Taigi pikti ateiviai moteriškei įsodina embrioną. Jos vyras daktaras gan greit ima suprast kame reikalas ir visaip mėgina ištaisyt padėtį. Moteriškė gi užsispiria, kad jos vaikas jai fainas, koks jis bebūtų ir pamažu kraustosi iš proto. Šiaip jau senokai ieškau iš kur grupės Pig Destroyer dainos Treblinka semplas, kur moteris šaukia "I want an abortion, and I want it now. You dont understand, it's one of them!" etc. Semplas tikrai stiprus, įspūdingas, tačiau nieks nežino iš kokio gi filmo jis paimtas. Prisipažinsiu, tikėjaus, kad jau atradau jį, bet deja - ne. :) [Jei tamsta žinote, tai netilėkit]. O šiaip Progeny super filmas savo temoj. Nieko labai pretenzingo ir kaip jau sakiau, - be didelių siurprizų, tačiau išlaikoma labai sick nuotaika ir įvikiams rutuliojantis tikrai nemalonus guzas gerklėje atsiranda, dėl gerai sukurtos įtampos, nesveikos kūrėjų fantazijos, efektų ir t.t. Keista, kad filmas gan retas, kažkaip jaučiu, kad kai kurie Yuznos darbai lieka labai neįvertinti. Man tai čia - kultinis reikalas. 8/10
Štai gan stipriai spoilinantis treileris, tad jei tau jėga tokie filmai, kaip Intruders ar fire in the sky siulyčiau suleist savo nagus į šitą, daugiau nesispolinant.

SURROGATES

Hm na kas gi čia nutiko, kad geri sci-fi pasipylė iš gausybės rago :) Taigi dar vienas šių metų, maloniai nustebinęs, brangus, fantastinis veiksmo filmas. Idėja taip pat ne nauja, tačiau visad žadinanti fantaziją - žmones pakeičia robotai, kurie už juos dirba ir gyvena. Žmonės saugiai valdo juos iš savo namų, taip sakant gyvena per juos. Naujasis gyvenimo būdas visiems labai palengvino reikalus, tipo dingo priežastys nusikalsti ir neapkesti, tačiau natūraliai tas patinka ne visiems. Ir nesunku nuspėti, kaip dažnai panašiuose filmuose nutinka, pagrindinis veikėjas veikiau palaiko žmogiškumą ir naturalumą. Pagrindinį vaidmenį čia gavo Briusas Willisas, tas diedas tai visur atrodo kietai, kur beįlįstų ir taisyklė - dėl jo gražios galvytės filmai su juo dažniausiai nebūna visai prasti. Surrogates nėra stebuklas, bet tikrai labai geras scifi/action filmas, kuris prabėgo labai greit, net per greit. Norėjosi dar. Aš aišku negalėjau nepastebėt ir socialinės žinutės, pankovos, revoliucingos scenos visad masina ir slapčia jau lauki kada taip ir bus realybėje, o pasibaigus filmui gromantiškai atsidusti ir eini toliau gyvent savo rutinos. Anyway Surrogates tikrai jėgovas, vertas dėmesio, nepigus, holivudo filmėcas, su well executed story ir gerais efektais. Malonu. 8/10

PANDORUM

Reikia pradėti nuo "OHO!". Išties netikėtai nudžiugino mane šįvakar šita brangi, dar šviežia, šiemetinė fantastikos bombytė. Užbėgdamas viskam kitam už akių iš karto pareiškiu, kad čia toks filmas, kokių su didžiausiu ilgesiu nuolat laukia fantastikos / veiksmo / siaubo mylėtojai. Tai rečiau pasitaikantys kosminiai filmai, nes, kad tokius padaryt, reik ne tik sėdėt ant maišo pinigų, o ir žinot kaip deramai jį panaudot (holivudui antras punktas dažniausiai negalioja). Tad kol laukiu pasirodant Camerono "Avatar" štai man kibiras šalto vandens į snukelį, niekad man dar negirdėto režisieriaus Christiano Alvarto - Pandorum. Nors aišku lyginant su klasika visad kyla kertelė ir prieštaros, visgi šviežiai po peržiūros jaučiu, kad čia turim kažką, prilygstantį "Svetimui", "Event horizon" ir kitiems panašios prigimties filmams. Nežinau, gal praėjus kuriam laikui imsiu matyti trūkumus, kaip, kad man kartais nutinka (Terminatorius 4, Doomsday ir t.t. man dabar jau neatrodo tokie nuostabūs kaip tik po to apžavo momento), tačiau dabar jaučiuos labai gerai ir noriu nuoširdžiai paliaupsinti to priežastį ir ja pasidalinti!
Siužetas, iš esmės, nieko naujo - žemė baigėsi. Žmonės futuristinėje Nojaus arkoje lekia apsigyventi į naujai atrastą, panašią planetą. Kas čia nauja - afigėnas išpildymas. Geras scenarijus, geri efektai, gera vaidyba, etc. Pojūtis ir džiugus žinojimas, kad kažkas mano berniukiškas fantazijas sugebėjo puikiai pritaikyt ekranui ir padovanojo mums ne tik gerą pramogą su daug kieto veiksmo (tiek tai galima pasakyt ir apie Transformerius), bet ir kažką rimtesnio ir tuopat, galingesnio. Laive, kaip ir priklauso žanrui, kažkas žinoma -ne taip- ir rutuliojantis filmo veiksmui, mes, kartu su veikėjais, aiškinamės kas čia, kaip ir kodėl. Pamažu dėliojasi tamsus paveikslas ir net nepastebi kaip kulminacijos link, užgniaužtu kvapu, prabėga tos dvi valandos. Filme aišku galima įžvelgt daug visokių įtakų ir elementų, kas labai nori prie visko prikibt irgi ras sau peno, bet mano galva Pandorum labai gaivus ir gan originalus šviežio sci-fi/horror oro gūsis, kuris jei jau labai nesužavės, tai bent jau garantuotai padės pukiai praleist laiką prie ekrano. 9/10

JU-ON: OLD LADY IN WHITE

Viena iš poros naujų Japoniškos "pagiežos" serialo dalių, - "Balta senė". Nieko labai naujo ar ypatingo, bet fanų nuvilti neturėtų. Asmeniškai aš radau net keletą naujų idomesnių detalių prie jau gan pabodusios istorijos. Gal mažiau koncentruotasi į visokius šliaužimus, gurgimus ir sėlinimus, o tas išėjo visai į naudą. Istorija sukalta gerai, estetika išlaikyta. Trumpai kalbant: dar viena Ju-on dalis. Nei daugiau, nei mažiau. Yra dar viena nauja dalis - "Juoda mergaitė". Šiaip ta formulė gan įgrįstanti, bet labai patogi filmo trukmė - 60min kaip ir šio) išties vilioja... ;)
Štai abiejų naujų dalių treileris

SUBSPECIES 2: BLOODSTONE

Ilgai gulėjo šitas filmas pas mane laukdamas ypatingos nuotaikos peržiūrai. Šiandien kažkaip vėl pajutau tą jaukų sūrinio, seno gero horroro ilgesį ir jaukiai susisukęs kaldron pažiūrėjau Subspecies tęsinį. Na tiesą sakant, ne kaži ką daugiau galiu pridurt prie įspūdžių apie pirmąjį filmą. Tęsinys lygiai toks pat, cheesy, jaukus ir fainas. Gera užragauti gotiškos romantikos retkarčiais, nors tai ir nėra man labai artima tema. Trumpai-drūtai: abu pirmi subspecies filmai kala į vienus vartus vienodai. Čia stuffas klasikinio vampyrizmo mėgėjams: karstai, kuolai ir t.t. Regiu, kad esti ir dar pora tesinių, bet kolkas jie manęs netraukia. O šiaip jau nors ir juokingi visi tie vampyrai (jeigu tik nori), o filmas kuklus ir neišsišokantis, kažkaip negalėčiau jokio blogo žodžio apie jį pasakyti. Į sveikatėlę, sudžiuvę kraugeriai! 7/10