JULIEN DONKEY-BOY

Manyčiau pakankamai šlykštus ir nemalonus filmas, kad būtų galima trumpai jį paminėti, sukurtas Harmony Korine, to paties režisieriaus, kuris pastatė galingąjį Gummo, tad, kas matėte (o kas dar ne - primigtynai siūlau pasižiūrėti) ir tikėtis galite kažko panašaus. Gummo man patiko labiau, gal nepaisant dėl to, koks šokiruojantis jis bebūtų, jis buvo pateiktas lengvesne/plačiau suprantama forma, šitas gi dar abstraktesnis, nors koncentruotasi ties panašia tema, tačiau pateikimas padrikesnis ir sunkesnis. Nufilmavimas daugiau naminio stiliaus, kamera juda, vaizdas kratosi, liejasi, montažas kartais sudaro įspūdį, kad padauginai narkotikų. Nors centre vėl gi viena ne itin normali šeimynėlė, tačiau "siužetai" regis visai padriki, daugiau kaip abstrakčios ir atstumiančios scenos, kliedesiai, išsigimėlių ir psichinių ligonių pezalai, dialogai, monologai, nei nuoseklus pasakojimas. Gummo taip pat savotiškai buvo atskirų nejaukių scenų rinkinys, tačiau čia jos kažkaip dar klampiau sulipdytos į vieną atgrasų ir sunkiai išžiūrimą kūrinį. Rekomenduoju tiems kas mėgsta kankinti save žiūrėdamas į sugriuvusius atmatų, nevykėlių ir ligonių gyvenimus. 8/10

THE FOUNTAIN

Labai jau romantiška ir rami 2006'ų drama, su fantastikos elementais ir gražiąja Rachel Weisz. Išties įtraukianti, jaudinanti, graži ir graudinanti, talpinanti savyje gerą porciją filosofijos, religingumo ir paprasto žmogiškumo, meilės. Mintys apie meilę, gyvenimą ir mirtį. Filmas suręstas ne pagal paprasčiausią formulę, pirmąjį pusvalandį nuoširdžiai nesupratau kaip jaustis, nes neužčiuopiau ko šis filmas nori iš manęs. Vėliau viskas pasidarė ganėtinai aišku ir paprasta, tik pasunkinta simbolizmu ir įvairiomis metaforomis. Artimojo netekties baimė ir skausmas niekam nesvetimas, todėl filmui garantuotai pavyksta sugraudinti daugelį žiūrovų, tačiau prasidėjus filosofinių bei religinių simbolių vaizdavimui aš kažkodėl pasidariau labiau skeptiškas. Buvo tikrai gražių ir giliai išreikštų momentų, tačiau keletas brangių "budistinių" scenų apie būtį ir nebūtį paliko gana nemalonų skonį ir pagalvojau, kad norėdamas pasižiūrėti ekrane gyvybe/mirtim besispjaudančios filosofijos daug mieliau rinkčiausi dar kartą pažiūrėti Altered States. Šiaip jau tikrai neblogai, gražu ir liūdnoka, rami muzika labai įtraukia į bendrą, gerai sukurtą atmosferą, tačiau ką kas besakytų, niekaip negaliu iškrapštyti mažyčio "iš to rašto išėjimo iš krašto" prieskonio įstrigusio tarp dantų. O juk kažkokie panašūs jausmai buvo ir po kitų matytų šio režisieriaus filmų "Pi" ir "Requem for a dream", kur regis visiem yra -geriausia-, o jei tau -ne-, tuomet tu -debilas- :)
Na man 7/10 - išties neprastai. Gražu, paveiku, bet ne iki galo.

MOTEL HELL

Smagi, jobnuta ir savotiškai tamsi Amerikietiška "savikritika" iš '80ųjų. Filmas gana originaliai nagrinėja mėsos verslą, aišku toli neieškant siaubo filmuose naudojamų mėsos šaltinių paverčiamų į beef jerkius ir hamburgerius, tik čia gal kiek idomiau/kvailiau parodytas pats procesas. Žmonės auginami slaptame sodelyje, kaip morkos įsodinti į žemę, skleisdami idiotiškus garsus dėl supjaustytų balso stygų. Vargiai įtikimas, bet čia prie bendros nuotaikos puikiai tinkantis siužetas pasakoja apie fermerį ir jo globon patekusią jauną merginą, kuri nelabai supranta kas iš tiesų vyksta. Su fermeriu gyvena stambi sesutė, padedanti tvarkytis žmogienos versle, o jaunąją merginą visaip bando "nužiūrėti" vietinis šerifas. Visi veikėjai verti viens kito, tuo pat metu viens už kitą geresni. Jų pasirinkimai ir poelgiai nelogiški, debiliški ir dėl to istorija viniojasi tikrai smagiai ir netikėtai. Ne kažkas ką labai visiem rekomenduočiau, bet jei mėgstat visokį piktą humorą apie maistą, tai yra čia keli aukso siūlai. Manau pirmiausia buvo sugalvotas pavadinimas, o po to prifantazuotas kontekstas :) Bet mielas širdžiai, šlykštokas grindhousas. Go, Vincent! 6/10

THE BOOK OF ELI

Marija skersa, Kristau aukštėlnykas, apsergėk šėtone, nujaučiau, kad Denzelis Wahingtonas gero nebyloja. Ir visgi gavęs rekomendaciją nutariau surizikuoti: naujas, brangus, postapokaliptinis filmas, po Road ar Carriers tikriausiai protelis susisuko man ar šiaip naivus ėmiau darytis. Tačiau dabar rimta proga pasidžiaugti, kad turiu šitą blog'ą ir galiu išgelbėti dvi gyvenimo valandas kokiam vienam ar dviem jo skaitytojam. Nebent aišku labai norite išvysti tragišką, krikščionių gamintą, nevykusią postapokaliptinio žanro parodiją, apie Denzelį Washingtoną, kurį, pasidabinusį akiniais nuo saulės (šitam filme visi veikėjai juos turi), nešiną iPodu (o šį turi tik išrinktasis), dievas veda per apleistą, pilkais filtrais nusunktą pasaulį, kur nekur užsilikusius apšiurusius "Puma" ir "Motorola" ženklus. Pakeliui jis įveikia gaują blogiukų, apsilanko miestelyje, nes iPodą reikia įsikrauti. Ten susitinka gražuolę Angelina Jolie kopiją, įveikia dar 150 blogiukų, susitinka pagrindinį priešininką ir randa su juo bendrų pomėgių, apie kuriuos vėliau ir smaukomasi visą filmą. (ne)Retas pavyzdys kaip filmas su kiekviena minute blogėja ir po kiekvienos sekančios scenos vis pametu argumentą, kuriuo bandau save įtikinti, jog kažkaip ~ypatingai~ žiūrint dar galima mėgautis. Nuėjau į imdb, pamačiau įvertinimą "7/10" ir nušvito mano protas - reikia būti debilu, o didžioji dalis žmonių būtent tokie ir yra! Ir vualia, tereikia duoti holivudui milijonus, kad šiems debilams debilai iškeptų didelį beskonį debilų pyragą iš šūdų, krikščionybės, akinių nuo saulės ir Denzelio Washingtono (galėtų būti ir Vinas Dyzelis, bet jis jaučiu per mažai "gerietis") ir tada jau galima iškėlus nosi bampsėt apie fantastiką ir uostyti dolerius. Viskas veda prie "suktos" kulminacijos, apie kurią pagalvojus dabar net šiurpas krečia iš siaubo. Ekstremaliai blogai. Su visom pastangom vargais negalais 3/10, bet tik todėl, kad noriu būti sąžiningas pats sau ir blogesnių filmų esu matęs, bei ketvertukais vertinęs. Nežinau net ką dar pridurti, bijau būti per daug ciniškas. Manau tikri žanro fanai turėtų būt mažų mažiausiai įžeisti. Labai, labai, labai, labai blogai.

HEARTLESS

Nuostabi ir keista Anglų siaubo drama iš praėjusių metų. Kažkaip prieš seansą nežinojau ko tikėtis, dabar gi nelabai žinau ką ir pasakyti, manau reikia pamatyti pačiam, nes kalbėti apie šį filmą galima daug, o geriau vieną kart pajusti pačiam...ar kaip ten sakoma. Priminė jis man daug ką, užčiuopiau duženų iš įviairių matytų keistų ir mažiau keistų filmų, bet koks epizodas ką bešauktų, reikia pripažinti - "Beširdis" labai originalus ir vargiai su kažkuo sulygiuojamas filmas. Savo absurdiškais išsišokimais vietomis tikrai bandantis žiūrovo ~plataus požiūrio~ ribas, bet kritika čia (ne)pateisinama vien skonio reikalu. Aš ką tik mačiau įstabų meno kūrinį ir dar vieną europietišką spjūvį veidan siaubo-žanro skeptikams / neišmanėliams. Nuostabiai sumanyta, supinta, nors ir suabstraktinta estetinė gelmė, nenuspėjama ir nepaaiškinama, tačiau galutiniame paveiksle, kuo puikiausią "sąmonę" sudaranti eiga; talentingas darbas, vykęs ir drąsus eksperimentas. Mistifikuotame Londone, neranda vietos pasiklydusi siela, veido odos defektą turintis paauglys. Pradžioje jis pastebi Londono gatvėse šmirinėjančius keistus kapišonuotus padarus, vėliau šeimai smogia tragedija. Labai žaismingai ir be didelių skrupulų nuriedama į nepaaiškinamą fantastiką, Lynchišką absurdo humorą, metaforiškus pokalbius ir veiksmus, o vietomis ir plaukus šiaušiantį horrorą. Siurrealizmo traukinukas kyla vis aukštyn ir greityn, kol galu gale užčiuopi klodus daug gylesnius, nei atrodė galėsi užčiuopti, seanso pradžioje. Žaisminga, liūdnoka ir siaubinga pasaka apie kiekvieno iš mūsų gyvenimą. + nuostabus soundtrekas. Daugiau negu rekomenduotina. 9/10

A SLIT-MOUTHED WOMAN 2

Maloniai lauktas "Prapjautaburnės moters" tęsinys, dar kurį laiką luktelėtas subtitrų vertimas ir pagaliau. Galiu pasakyti, jog savotiškai ši dalis man net labiau patiko už pirmąją. Visai kitas priėjimas prie istorijos, nebekvepia taip smarkiai vaikų siaubo paskaitėm. Na... gal tik vietomis. Nauji veikėjai, nauja istorija, truputi kitokia estetika ir pats pasakojimas ramesnis. Pirmą gerą pusvalandį net sunku pasakyti ar žiūri siaubo filmą ar romantinę dramą. Tačiau po truputi viskas stoja į savo vietas, gana įdomiais siužeto vingiais, kurių tikrai negalėjau nuspėti. O juk dažnai tie Japoniški vaiduokliai horrorai pagaminti pagal gana vienodą formulę. Sekame vienos, mažame Japonijos miestuke gyvenančios, šeimos istoriją, kurios likimas staiga pasisuka itin nesėkminga linkme. Smūgis, po smūgio, daugiausiai kliūva vienai iš dukrų, kuri tuo pat metu ima matyti beveidį, kraupų, žirklėmis nešiną moters vaiduoklį, raudona suknele. Būta ir puskvailių vietų, ta galima atleisti, nes visumoje tikrai įtraukiantis ir išties biški originalesnis j-horroras, nei daugelis jo kolegų; Ne stebuklas, bet žiūrisi maloniai, o kai kurios scenos itin stiprios. Tęsinys, kurį galima žiūrėti ir nemačius originalo. Beje mačiau, kad lyg esti ir priešistorė "0", reiks kada mest akį. 7/10
Taip pat randamas, kaip "The scissors massacre".

DE VIERDE MAN

Olandų režisierius Paulas Varhoevenas pastatė tokius kultinius filmus, kaip Robocop, Starship Troopers, Basic instinct, Total Recall ir t.t. Neseniai žiūrėjau 2006-ųjų jo kurtą darbą, 2006-ųjų Zwartboek, nuostabų Olandų filmą apie karą, kuriame persipina ir meilės istorija ir detektyvas ir įtemptas trileris ir erotika. Pastebėjau, kad Verhoevenas labai talentingas, itin ryškiai perteikti būti tai, ko jis nori (nors kas ten žino ko jis nori) ar teisingiau būtų sakyti, kad jo filmai kiekvienas savaip unikalūs ir beje visi matyti turi gan ryškų ir masinantį erotikos ir smurto prieskonį. Taigi kažkaip maloniai pastebėjau ir ne tokį naują jo kūrinį - 1983-ųjų De Vierde Man ("Ketvirtasis vyras"). Taipogi savitą nuotaiką turintis, ne lengvai su kažkuo palyginamas, lėtas, kartais primenantis kažkokį sapną, o ir su sapno sequencais pamaišomas, tačiau gerai įsiurbiantis horroras/drama apie fatališką moteriškę. Ir rašytoją, kuris kaip musytė į voro pinkles, pakliūva žaviai poniai į nagus (Dėl to žavumo galima ir ginčytis, bet laikmetis + skonio reikalas). Visi filme esantys personažai nėra labai langvi ar malonūs, kiekvienas turi savo tamsiųjų pusių, filmas nuolat išlaiko susidomėjimą ir nežinią, kas gi čia vis dėl to darosi? Nuojautos pamažu pasitvirtina, pabaiga gal ir nebuvo labai išganinga, bet seansas labai vertas dėmesio, gerai atskiestas debilišku, absurdišku humoru, kaži kokiu nejaukumu, užkoduota antireligija ir Verhoeveniška erotika. Ave Nyderlandų perlas 7/10

SHROOMS

Kažkaip nuo pat šito filmo atsiradimo jį buvau pastebėjęs, bet vis jis mane kažko aplenkdavo. Galu gale išvydau, na, nesu itin sužavėtas. Sakyčiau vidutinybė su pliusu. Gera idėja, kai nesupranti visąlaik ar chebra tik tripina ar iš tikro kažkas negero vyksta. Būta smagių dialogų ir gerų scenų, tačiau kažkaip po pirmosios valandos darosi nebeidomu. Kažkaip norėjosi, kad daugiau būtų koncentruotasi į grybačių potyrius, nei tą "tikrąją grėsmę", baisiausia kai pagalvoji, jei gerai apsvaigus koks šūdas nutinka, pvz randi draugo lavoną ir toliau turi tęsti "kelionę", modifikuotą tų baisių potyrių, oi ne as ;) Bet čia kažkaip tas ne iki galo išskleista. Ir patys personažai man visai nesimpatiški. Nemažai žiūrėjimo pro skylutes ir staigių iššokimų, airijos miškuose besitrainiojantys frykai, ir žinoma pabaiga, kuri visus "apgauna". Na nėra blogas šitas filmas, gan smagiai žiūrisi, bet idomiau už patį filmą buvo pažiūrėt tamsiais filtrais neužniauktus dvd extras, behind the scenes medžiagą. 6,5/10

THIRST

1979-ųjų vampyrinis filmas iš Australijos, žiūrėjosi maloniau nei buvo galima tikėtis iš viršelio. Nors ir sunkokai iškenčiau iki galo, buvo tikrai migdančių vietų, tačiau buvo ir tokių epizodų, kad vėpsojau išsižiojęs ir šnibždėjau "uau". Tikrai vietomis nuostabus horroras, sutelktas ne tik į vampyro - aukos santykį, bet ir į abstraktų siaubą, pasireiškiantį sakykime tam tikromis haliucinacijomis. Visą laiką neapleidžia nuojauta, kad stebi košmarišką sapną. Scenos gali nelogiškai pasikeisti, pagrindinės herojės reakcijos kartais taip pat neadekvačios, kaip būna sapnuojant, tas savotiškai užburia. Mintis irgi ganėtinai siurrealistinė ir šiurpokai patiekta: vampyrai - aukštesnioji aristokratų rasė, pogrindyje gaminamas mitalas iš žmonių kraujo. "Siurbiamieji gyvuliai" vaikšto aprengti baltais rūbeliais prabangioje kraujo-siurbimo stovykloje. O pagrindinė herojė, senų vampyrų palikuonis, kuri apie tai nė nenutuokia. Jau pačioje pradžioje kolegos ją pagrobia ir ima "reabilituoti", kad ji pagaliau pripažintu kas esanti. Buvo kilęs noras persukti fast forward kai kuriuos epizodus, tačiau tada sulaikė nuostabi ost muzika ir kaip jau minėjau buvo vietų, kurios paprasčiausiai vertos aukso ir privertė išsivėpti. Taigi bendrai - vietomis gan vidutiniškas, tačiau labiau į gerą pusę velkantis kruvinas, originalus ir kiek siurrealistiškas horroras... dar iš Australijos. 6,5/10

The ANIMALS FILM

Šituo postu iš tiesų noriu atkreipti į du filmus. Tai 1981-ųjų The Animals film (Gyvūnų filmas) ir ganėtinai panašus, naujesnis, 2007-ųjų Earthlings (Žemiečiai). Abu filmai gali būti įvardinti kaip siaubo dokumentika, daugeliu aspektų lenkianti "Mirties veidus", "Mirties pėdsakus" ir t.t. Esminis skirtumas tas, kad pavyzdžiui Traces of death serija, pateikta gan ciniška forma, brutalios priemonės pasirinktos šokiruoti. Šie gi filmai skirti daugiau pažintiniam seansui ir be abejo gyvūnų teisių šalininkų dauginimui. Būdami itin šališki, turėdami ryškų politinį atspalvį šie dokumentiniai filmai vis dėl to yra labai sunkiai išžiūrimi ir (ne juokais) skirti tik stiprių nervų žiūrovams. Earthlings daugiau emocingas, graudinantis, Animals film kiek šaltesnis ir moksliškesnis, nors ne ką mažiau paveikus, kas man labai patiko. Čia įmiešta ir politikos ir filosofijos, ir nors be abejo kalama į vienus vartus, tačiau daugiau kalbinami žmonės turintys įvairių nuomonių, kad leidžia susidaryt taip vadinamą "Bigger picture". Aš pats visados buvau gyvūnų mylėtojas, tad ši dokumentika man patys tikriausi siaubo filmai :) Tačiau kažkodėl renkuosi nelengvą seansą, su pažinimo atpildu ir tada ėdu kepsnį ramesne širdim. Kitiems gi ramiau to nematant, na kiekvienam savo, politikuoti čia nesiruošiu nė kruopelytės. Tik norėjau paminėti šiuos filmus, nes manau, kad jie verti dėmesio visomis prasmėmis. Ir kaip piktas, sunkus kinas ir kaip pažintinė, dokumentinė medžiaga ir kaip tam tikra politinio, socialinio, etinio paveikumo/sprendimo priemonė. Manau labiausiai jie reikalingi mažiau sąmoningiems žmonėms, kurie tikrai nelabai žino, nelabai galvoja apie visą tą reikalą etc. Deja tai nėra pati smagiausia tema vakaro filmui. Earthlings atrodo yra ganėtinai populiarus, tačiau Animals film aš simpatizuoju labiau, o gauti jį palyginus - nebuvo lengva. Tad tik noriu atkreipti dėmesį, tų kas galbūt domisi, tų kas nieko apie tai nežino ir tų, kuriuos tiesiog domina sunkaus kino ištvermės seansai.

LEGION

Jau ir šių metų derlius ima žerti gardžių, ankstyvų daržovių: religinių skiedalų įkvėptas fantastinis veiksmo horroras "Legionas" malonia mane nustebino. Kažkaip negerai mane nuteikia visokie filmai apie angelus ir panašius gyvius, kažkokio velnio iškart prisimenu tokius blogąja prasme slegiančius filmus, kaip End of days su Švarcu ar Prophecy su Walkenu. Sunku ir įvardint kas mane ten erzina... Tačiau Legion - išimtis, siurprizas. Daugiau kaip iš komikso nužengęs, drąsus ir tikrai šauniai įgyvendintas berniukiškas kliedesys, ginkdie nerimto veido žiūrovui. Įsivaizduokite, kad scenarijus patikėtas labai lakios fantazijos 10-ies metų berniukui ir viskas ką jis išsigalvojo lakstydamas kieme su mediniu kardu, perkelta į holivudo ekraną, finansavus atitinkamomis sumomis. Drąsiai skamba ir aišku ne kiekvienam patiks, bet mano galva tai ir padarė šitą filmą geru. Jis turi tokią unikalią nuotaiką, kaip turi smagiausi kultiniai horrorai, kur juokinga ir smagu, tačiau tuo pat metu ir baisu, nejauku. Reikia pripažinti, kad į antrą pusę filmo nesamonių maišas prakiura nesusiūvamai, tačiau buvo tokių scenų, kurios vertos tik aiktelėjimų, aplodismentų ir didžiausių pagyrų. Galingas ir smagus mėšlas kokį pamačius visad pakyla... nuotaika. Aišku nereik ir sakyt, visada gali būti geriau. Pabaiga atrodo rėkte rėkia apie antrą dalį. Pagyvensim. 8/10

BELOW

Jau kažkada rekomenduotas man komentrauose, kažkodėl sunkokai rastas (nors dabar nesuvokiu kodėl aš jo negalėjau rast) tačiau dabar atmintas ir pagaliau pažiūrėtas, klaustrofobinis 2002-ų trileris / siaubiakas "Below", statytas to paties režisieriaus, kuris kurė "ridiko nuotykius" apie ridiką Viną Dyzelį ir net visai ne šūdiną naujesnį - Perfect Getaway. Below - tikrai geras siaubiakas ir dabar internete užmačiau, kad režisierius vėl kuria tęsinį apie ridikus. Nesuprantu kam vėl tepliotis, jei moka padaryt ir gerai, bet ne esmė. Babkės? Anyway, visas Below veiksmas vyksta povandeniniame laive, 1943-iaisiais. Istorija užmezgama tarsi karinė, tačiau nereik būt perdėm nuovokiu, kad suprasti greit, kad kažkas ten smirdi "žuviškai". Amerikiečių laivas priglaudžia kelis paslaptingai jūron ištėkštus britus, viena jų - panelė, kas testosteronu persunktam jūreivių laive iškart sukelia sumaišties, tiesa ne tiek ir daug kiek tikėjausi. Aplink pradeda dėtis keisti dalykai, įgūla girdi balsus, mato siluetus, vyksta visokio kitokio plauko paranormali veikla. Istorija aiškėja iš lėto, prisipažinsiu ilgokai daug ko nesupratau, tačiau tas veikia gerai, nuolat išlaiko dėmesį ir įtampą. Geriausiai čia veikia atmosfera - tamsus, povandeninis laivas: izoliacija, klaustrofobija, siaubas. Dinginėjanti šviesa, kraupūs, nežinomos kilmės garsai ir kokybiškai padaryti garsūs pokštelėjimai nejuokais įbaugina ir praktiškai visą filmą prasėdi kaip ant adatų. Išsirišus pasakojimui - gal ir nėra jis toks nuostabus, vietomis nusipezėta, bet ganėtinai originalus filmas ir tikrai turėtų prikaustyt visus kuriem patinka sci-fi/horrorai itin nejaukiose erdvėse: kosminiuose laivuose ar panašiai. 7/10

FRIDAY THE 13th PART 3

Tęsiant pažintį su legendinio Jasono Vorheeso išdaigom - trečioji dalis, šį kart kaip supratau, pritaikyta trimačiam seansui. Matyti, kad ir filmuota buvo specialiai taip, žiūrint ir paprastą 2D versiją aiškiai lenda tos vietos kur į pirmą planą iškišama kokia lazda ar ietis :) Bet smagu. Ir apskritai šita dalis smagi kažkokia, man veikiausiai kolkas labiausiai patikusi. Daugiau bajeriukų, vėl keli papukai, negrai baikeriai (!), dar daugiau kietų žmogžudysčių. Šį kart tiesa tai jau ne vasaros stovykla, o šiaip iškeliaujantys draugai, na ir ačiū dievui, jei būtų 10 dalių - 10 stovyklų - vargu ar kas ištvertu. Na ir žinoma dar svarbu paminėti, jog šioje dalyje gimsta ikona - Jasonas užsimauna savo legendinę ledo ritulininko kaukę, kuri ir tampa jo "veidu", taip mylimu kultivuojamu horroro pasaulyje. Ir pripažinti teks bet kam, ach atrodo gerai. Pradžia ir pabaiga daugmaž tokiam pat rėme, kaip praeitų dalių, na o vidury - menkai tepagrįstos žudynės. Daugiau klausimų lyg ir nekyla. Kaži kodėl kolei kas ši dalis man serialo žiburėlis. Go, go, go.

FRIDAY THE 13th PART 2

Tiesą sakant, po abiejų pirmųjų "Penktadienis 13" dalių peržiūros šiandien, apie tęsinį nelabai daugiau ką galiu ir pasakyti, nei apie originalą. Matyt taikliau kaip "Antroji dalis" ir nebuvo galima jo pavadinti, nes antrasis filmas plaukia tiesiai iš pirmojo ir ne ką jam tenusileidžia. Pagamintas vos metai po pirmtako, iš esmės ir prasideda ten pat, kur baigėsi pirmasis. Išlieka ta pati atmosfera, beveik identiškas siužetas, tokios pat smagios žudynės, išskyrus tai, kad "mėsa" - nauja, o ir pats Džeisonas jau ima drąsiau mums vaidentis, nors savo legendinės ledo ritulio kaukės šioje dalyje dar neturi... Gal sekančioje? Only one way to find out. Vertinčiau lygiai taip pat, kaip ir pirmąją. Deja kol nepamatysiu visos "Frančizės" nuosekliai, jaučiu taip ir bijosiu švaistytis kažkokiais subjektyviais vertinimais. Įdomus dalykas (ar vaikas manyje), dabar esu vienas namie, užsirakinau duris visom spynom, ir vistiek kažkaip nelabai jauku :) Ko nedažnai sulaukiu po panašaus filmo...

FRIDAY THE 13th

Siaubingai užkluptas senai besivelkančios gėdos, pagaliau nutariau po truputį ją nugalėti. Kaip didžiulis horroro mėgėjas turiu žiojėjančią spragą - nesu nuosekliai matęs visų legendinių amerikanskų slasherių Halloween ir Friday the 13th dalių, taigi nutariau po truputi užlopyt skyles, patirdamas, nesvarbu ar itin gerą, tačiau be abejonės siaubo - klasiką. Neturiu daug ką ir papasakoti, klasikiniai slasheriai tėra tas, kas yra. Ir tų kas kažkiek pažįstami su žanru aišku nieks ir nenustebins, ypač pradmenys, todėl per daug apžavėtas nesu ir pats. Tačiau iš esmės - šaunus dalykas, paprastas ir savo laikui - kietas. Labai malonu girdėt iš kur paėmė semplus mylimi goregrinderiai Bile. Pirmoje dalyje susipažįstam su Crystal Lake stovyklaviete, dar vadinama Camp blood, taip pat su tuo, po "cannibal the musical" parodijos, juokingai atrodančiu mirtį pranašaujančiu diedoku. Su pačiu Džeisonu šioje dalyje neką tesusiduriame, tačiau beveidis žudikas padeda puikų pamatą legendai gimti. Ir nepasiant laiko užauginto "sūrio", vienam kažkaip ir nejauku toje stovykloje. Pabaigoje net nejuokais išgąsdina. Ir žinau, kad dar reiks ten grįžti... It's got a death curse!

ZOMBIES OF MASS DESTRUCTION

Jau ganėtinai idiotiškas pavadinimas nuteikia atitinkamai ir galiu pasakyti, kad šis 2009-ų zombių filmas visai smagiai žiūrisi: Daug goro, veikiausiai veiksmo vietoje rašytas scenarijus, nemažai absurdo, yra ir keletas jumpy vietelių. Nors ir ganėtinai kvailai, tačiau tikrai smagiai praleistas laikas, nori nenori teko prisiminti Shaun of the dead, su kuriuo matau ne aš vienas lyginu. Gal ir nėra viskas taip jau smagu kaip anam, bet tikrai ir šis dėmesio vertjas, puikus ir šmaikštus zombių flikas, kalbant apie naujus. Kas man patiko - ir gana originalus, labai gerai prilipo tos visos rasistinės nesamonės ir kiti drąsūs sprendimai. Ne stebuklas, bet visai verta dėmesio, kokybiška siaubo komedija, nors ir kvaila, išsilaikanti savo kuklumo ribose. Turinti ir tikrai stiprių vietikių. 7/10

CARRIERS

Dar vienas labai maloniai nudžiuginęs praeitų metų derliaus vaisius - "Carriers". Džiugu, kad laiks nuo laiko pasirodo ir naujų galingesnių post-apokaliptinių filmų, ne daugiau dviejų minučių tempęs, vienu jų esantis išsiduoda ir šis. Pradžioje gal dar visai optimistinių spalvų turintis, bet kuo toliau, tuo liūdnesnis ir beviltiškesnis. Kyla nemažai klausimų, kuriuos filmas pamažėle atsakinėja, kad nuolat išlaikyt susidomėjimą. Yra išties įtemptų momentų ir gilesnių vietų, kurios rimtai priverčia pamastyt, kaip gi pats elgtumeis tokioj, ar panašioj, situacijoj. Na, o smagiausia, kad geras rezultatas vėlgi pasiektas ganėtinai nedideliu biudžetu, kas leidžia susikoncentruot į personažus, jų išgyvenamas emocijas ir juos supančią atmosferą. Yra tų amerikoniškų detalių prie kurių norisi kibti, bet aš to daryti tikrai nemėgstu, apskritai rezultatas geras ir žavingas. Ir gal iki The Road nesiekia, tačiau puikiausiai galėtų būti jo priešistorė. 7,5/10

SUPERSTITION

Paprastas, biški satanovas siaubiakas iš 82-ų. Iš tikro tai nieko ypatingo, pražiūrėjau visą abejingu veidu ir įspūdžiai panašūs kaip pro langą žiūrėt pusantros valandos. Yra kelios prikolnos mirtys, keli juokingesni dialogai, bet šiaip labai jau pilka, vidutinybė iš praeities. Visiškai užsimiršiantis kakutis, bet toks, kokio maikę skudurynę radęs vistiek labai apsidžiaugčiau. Horroro liga kalta. Jei ja nesergi, nieko čia ir nerasi. Iš esmės - laiko gaišimas. 4/10

LE NECROPHILE

Trumpametražis 2004-ųjų, Prancūziškas kūrinys. Dėl pavadinimo kažkodėl tikėjausi goro, o pasirodo čia daugiau meniškas/dramatiškas, nors ir kiek pakrypęs dalykas. Blyškus, makabriškas ir tuo pat metu elegantiškas 38-ių minučių trukmės filmas, po kurių atrodo, kad pažiūrėjai visas pusantros valandos, tačiau ne dėl to, kad jis sunkiai išžiūrimas ar zanūdnas, bet daugiau pilnavertis ir dvasingas. Tikrai neblogas, gražus siaubukas, nors dangaus su žeme ir nemaišo. Tiesa, visad kažkaip nemalonu, kai iškrypimai pateikti taip intelektualiai, kaip Nekromantik, Aftermath ar šičia :)
Jei neerzina youtubinė kokybė, galite pažiūrėti visą filmą čia ir dabar. Tiesa, be subtitrų, bet išties, ne plepaluose čia esmė.

E.T.

Dar viena mano "kino klasikos" spraga užpildyta - 82-ų Spielbergo fantastinė pasakaitė "Extra Terrestrial". Atsimenu mažas turėjau šito filmo plakatą ant sienos, su tuo rudu ateiviu ir jis man labai patikdavo, bet nežinojau kas ten iš tiesų pavaizduota. Dabar radau skuduryne originalų vhs, už centus, tad nutariau visgi susipažinti, nors ir įtariau, kas manęs laukia. Pagal mane Spielbergas dar nieko nesugebėjo pastatyt, kas visai nė kiek netrenktu šūdu. Būna imasi ir labai gerai jau kažką daro, daro, bet būtinai įmes ką nors, kas viską sugadina. Aiškiai nejaučia ribos su pigiu dramatizavimu, nepaisant reikia jo išvis ar nereikia ir... klykiančiais vaikais. O šėtone, prakeikiu visus kino istorijoje, ekrane rėkaujančius vaikus. Tai beveik taip pat blogai, kaip Lietuviškuose TV dainų konkursuose - dainuojantys vaikai! O Spielbergui atrodo visai patinka, spiegiantys vaikai nužudė jo War of the worlds, sunaikino Jurasic park... Kai filme bėgioja durni, spiegiantys vaikai, kurie daro nesamones, tu ne sergi už herojus, o tik lauki kol jie greičiau išmirs, filmas baigsis ir su juo baigsis šitas košmaras. E.T. - taipogi filmas apie bėgiojančius ir klykaujančius vaikus, tačiau šiuo atveju gal galima jį pateisint tuo, kad tai ir yra vaikiškas filmas vaikams. Ir garbės žodis - būčiau matęs jį būdamas vaikas, manau man tikrai būtų patikę ir dabar žiūrėčiau su nostalgiška pagarba. Dabar gi susipažinęs su šiuo "sci-fi šedevru" veikiau noriu trenkt kam nors į snukį. Geriausia būtų - Spielbergui, bet abejoju, kad jį kada pasieksiu. Gal ir gražus, gal ir mielas, gal ir klasika, bet jei ir visa tai tiesa, tas nepaneigia to fakto, kad šūdas. O tai, kad imdb jis turi 8/10 vertinimą, tik įrodo, kad dauguma žmonių yra bukapročiai. Nesupraskit manęs klaidingai E.T. - graži pasaka trijų metų vaikams, bet man mielesnė pažintis su šitu reikalu atrodo "E.T.: The Vagina" ;) Kita vertus, pats kaltas, kad sugalvojau pasižiūrėti "filmą visai šeimai". Manau jį galėtų rodyti TV kasmet per kūčias ir visi kasmet išsižioję žiūrėtų. Žavingi ir tuščiapročiai, epiniai ir beverčiai holivudiniai kliedesiai. Ganėtinai keistas rezultatas tas, kad dabar nekenčiu visos žmonijos, nors žiūrėti buvo tikrai idomu. Be to neabejoju, Spielbergas nemažai kokso sušniojo nuo šitos vaizdajuostės dėžutės.