Kaifas pasižiūrėti siaubiaką kino teatre po ilgesnės pertraukos, jaučiu net fizinį kino patirties poveikį, kas beje yra tikras dalykas, aš šiku tave ne!
Šį kart jau antroji, siaubo karaliaus Kingo novelės "Naminių gyvūnėlių kapinės", ekranizacija. Pirmoji išėjo vos du metai po to kai aš išvydau šį pasaulį ir savo laiku atitinkamai traumavo, tai gal jau ir visai tinkamas laikas remeikui, kurio nieks per daug nekvestionuos, pagalvojau pamatęs, kad pareina. Juk kai amerikonai perstatinėja patys save, - būna gaunasi ir visai neblogai, tiesiog jie nori naująjai kartai parodyti savo senas aistras, kas yra cool, bet tiesą pasakius šiuo atveju ypatingos remeiko reikšmės nepajutau.
Jaučiu tik kad uždirbs normaliai ir pora nereikšmingų smulkmenų pasikeitė siužete. Visa kita, - tas pats, tiesiog pakartota, perfilmuota iš naujo, o kam to gali reikt, nekalbant apie dolerius kūrėjams, tai jau nuoširdžiai nesupratau. Ypač turint omeny, kad didelę filmo dalį buvo einama gana teisingai idomia kryptimi, bet paskui tiesiog gaunam gan tradicinį slasherį, be didesnių pastangų išsiskirti. Žinoma, nerekomenduojama į tokį Kingišką filmą per rimtai žiūrėt, bet buvo vietų kur atrodė, kad jau čia labai serious shit ir tada labai staigiai atsiradęs blogietis tiesiog tapo evil ir ėmė švaistytis peiliu sukeldamas juodąją komediją, net palengvėjo, nes nebereikėjo įtempti smegenų žievės galvojimui. Visa įtampa krito, vos kulminacijai įsibėgėjus ir nors gerai praleidome laiką, bet ar šis perstatymas paliks kokią nors ilgalaikę reikšmę siaubo pasauliui? - Abejoju.
6/10
No comments:
Post a Comment