APOSTLE

Trys žodžiai, po kurių reikia tiesiog sėsti ir žiūrėti: Reido režisieriaus siaubiakas. Vargu ar galėjo būti blogai, na bet šedevru nepavadinčiau. Pakliudė tai, kad visko prikišta truputi per tirštai ir galiausiai lieka toks, nors ir skanios, bet picos su ananasais įspūdis.

Senovė, įsitempęs vyrukas vyksta į religinių fanatikų salą gelbėti savo pagrobtos sesers. Čia atvykęs jis neskuba jos vaduoti, bet skiria daugiau laiko ir pastangų infiltravimuisi į vietinę visuomenę, kur pradeda ryškėti įvairios meilės ir politikos peripetijos ir žinoma prasideda baisybės, kurios kaip ima aiškėti čia jau vyksta žymiai seniau.

Truputi stengtasi papushinti su skausmingomis kančios ir gore scenomis, bet nepasakyčiau, kad jų buvo bereikaingai per daug, kaip girdėjau kitus žmones šnekant. Tiesiog tai ne tas filmas, kur būtų išskirtinai baisu ar linksma, tai truputi užaštrintas agresyvumas puikiai sužaidžia jo naudai ir tinkamai kuria atšiaurios senovinės aplinkos paveikslą.

Šiaip prifarširuota gana skoningai ir nesunku greitai į filmą įsitraukti. Labai smagu matyti visokius Evil Dead referencus ir jokia logika, apart meilės siaubiakams, nepaaiškintus personažus bei įvykius. Bet galiausiai nors ir po visų kraujais nutaškyto siužeto karusėlės vingių palieka toks bardakėlio įspūdis ir manau, kad po kiek laiko šis neblogas filmas nuguls tarp kitų, panašių į jį. Vertas peržiūros, bet ponas Evansas tikrai gali geriau.

7/10