Berods antras rimtesnis aktoriaus John Krasinski mėginimas režisūroje - siaubiakas su paprasta, bet paveikia idėja, kuriame jis, beje, atlieka ir vieną pagrindinių vaidmenų.
Apokaliptinis įvykis, po kurio išlikę žmonės negali išleisti nė garselio, kitaip juos pačiumpa nepaaiškintos būtybės, tad jie gyvena ant pirštų galiukų, kas yra tikrai sudėtinga su savim tampantis kelis mažamečius vaikus ar net naujagimį. Nuo tos įtampos net pats seanso metu imi krebždėti kuo tyliau.
Tikrai skamba neblogai ir galima buvo puikiai prasisukti su tokiu paprastu kabliuku, tačiau deja ne viskas šiame, nors ir smagiai žiūrimame filme, pavyko gerai.
Labiausiai man užkliuvo tai, kad antroji filmo pusė yra tikras jovalas. Visiškai neaiškus timeline'as, kokia tvarka ir kokiu laiko skirtumu vyksta dalykai. Kas rodos turėjo trukti vos porą minučių, neadekvačiai išsitempia kito šalia rodomo veiksmo atžvilgiu ir atvirkščiai: rodos tėvui vos nubėgus kelis šimtus metrų, pas mamą jau atsitiko pusės paros laiko vertės nuotykių. Na ir sunkoka susikaupti, dėl to pametama rimtis, kam visai nepadeda nelabai vykę vaikai aktoriai, pačių susikurtų taisyklių nesilaikymas ir nebaisiai įspūdingi kompiuteriniai monstrai. Nebloga mintis, bet skurdokai išvystyta, iš esmės nedaug skiriasi nuo to prastesnio Black mirror epizodo - Metalhead. Smagu kartelį pažiūrėti, tačiau tik tiek.
6/10
1 comment:
Kire tu dar gyvas?
Post a Comment