THE OA

Serialai, serialai... auksinis serialų amžius dabar ir panašu, kad Netflixas su savo "visas sezonas iškart" politika jau pasiekia HBO kokybės ir populiarumo lygį. The OA pavadinčiau kažkuo tarp Stranger Things ir Leftovers, tik gal deja ne taip stipriai, kaip pastarieji. Kažkas naiviai, vaikiškai Styven Kingiško, susiduriančio su kažkuo subtiliu, tragišku ir skausmingai gražiu.

Paslaptis atskleidžiama istorijos pasakojimo stiliumi, kai turime realų "dabarties" veiksmą ir atpasakojamus praeities įvykius. Pasakojimas tampa įdomesnis už dabartį, su kuria ima persipinti ir tai verčia be pertraukos jungti dar ir dar vieną seriją. Per pirmas 4-5 serijas istorija įsibėgėja iki pilno tempo ir rodos, pasiekia savo viršūnę. Ketvirtos serijos gale mano burna prasižiojus ir akys žiba "wow".

Vėliau pasirenkamas kiek keistokas posukis ir daugelio žiurovų entuziazmas prigesinamas naiviai dramatiškom, kiek kvailokai atrodančiom scenom, tačiau tuo pat metu likusios trys serijos yra ir atitinkamai trumpesnės, tad žiūrint viską vienu ypu kažkaip galutinai neužpūčia susižavėjimo ugnelės.

Pastaruosius porą metų man labai įdomi ir aktuali atrodo tema apie paralelinius pasaulius, "multivisatas", kitokias realybes, nenutrūkstamą buvimą ir kitus psichodelinius dalykėlius. Čia visu šituo gėriu paremtas ne tik siužeto pamatas, bet ir visa estetika. Aš suprantu, kad sunku nesijuokti stebint ekspresyvius "magiškojo šokio" judesius, tačiau pamėginkite suvokti, kad tam, ką bandoma perteikti, nėra žodžių žmonių kalboje ir lieka tik kažkokie jausmo trupiniai, padrikos raidės ir kūno kalba.

Taip nepriimant visko tiesiogiai, už gryną pinigą, net kvailokas koncepcijas galima pasiversti gražiais simboliais ir pasimėgaut keista istorija iki pat pabaigos. Man tai pavyko, bet suprasiu ir tuos kam nepavyko.
Na, o kas be masyvių absurdų pačioje istorijoje, tai padaryta tikrai gražiai. Vaidyba, montažas, epiška įžanga netikėtai atsiskleidžianti po geros valandos pirmos serijos pradžioje, viskas labai subtiliai ir gražiai sulipdyta, bei patiekta. Be sveiko proto nebuvimo kažką dar gali erzinti personažai, neadekvatus jų elgesys ar pasirinkimai, bet pažiūrėjus tokius pusėtinus šūdus kaip Under the Dome arba Wayward Pines, OA tikrai stovi gana aukštai iškėlęs galvą. Antras sezonas gal ir nereikalingas, bet pirmas tikrai gražus ir visai rekomenduočiau pamėginti nebijantiems šiek tiek naivios, psichodelinės beprotystės.

8/10