Vėl Amerikonai padarė Godzillos remeiką ir Japonai tokie: "Wtf is this? Ne ne ne, pala, ne taip turi būt" ir pisteli savo variantą. Kaip ir budinga Japonams, kiek keistokos nuotaikos ir netradicinio pateikimo, bet tuo savitu žavesiu jie ir paperka vakariečius. Kiek kitokie muzikiniai sprendimai, "greitas" montažas, kaip žirniai į sieną beriami dalykiniai dialogai ir be didelių ceremonijų milžiniškas gyvis jau ropoja Tokijo gatvėmis.
Man tai labiausiai patiko minimalus kompiuterinių efektų panaudojimas. Holivudas nerizikuoja, - jei reik parodyti kažką realiai neegzistuojančio - viskas įkalama su kompu ant žalio ekrano. Dažnas naujas blokbusteris dėl to paprasčiausiai tampa neiškenčiama, tuščia, CGI tryda. Japonai štai nebijo kvailai pasirodyti, eksperimentuoja su klasikiniais kino triukais - kostiumais, modeliais, perspektyva ir t.t. ir rezultatas tiesiog keri akis.
Visi momentai kol Godzilla yra ekrane atrodo neįtikėtinai, gniaužia kvapą ir tiesiog gražu žiūrėti kaip Japonai daro savo gerai išmoktą klasiką, tačiau žmonių personažai gana pilkoki ir valdžios burbėjimas apie tai, ką daryti ir ko nedaryti, greitai pasidaro nuobodus, o į antrą pusę filmo jau gana stipriai verčia žiovauti. Galas taipogi man pasirodė kiek neįspūdingas, nors vėl gi, gal ir zajabys netradciniai sprendimai.
Verdiktas toks, kad masėms ko gero nepatiks, bet Godzillos fanams, monster movie fanams ir praktinius efektus mėgstantiems žiūrovams tai tikras akių saldainis. Gaila tik mūsų kinų nepasiekia.
Serialai, serialai... auksinis serialų amžius dabar ir panašu, kad Netflixas su savo "visas sezonas iškart" politika jau pasiekia HBO kokybės ir populiarumo lygį. The OA pavadinčiau kažkuo tarp Stranger Things ir Leftovers, tik gal deja ne taip stipriai, kaip pastarieji. Kažkas naiviai, vaikiškai Styven Kingiško, susiduriančio su kažkuo subtiliu, tragišku ir skausmingai gražiu.
Paslaptis atskleidžiama istorijos pasakojimo stiliumi, kai turime realų "dabarties" veiksmą ir atpasakojamus praeities įvykius. Pasakojimas tampa įdomesnis už dabartį, su kuria ima persipinti ir tai verčia be pertraukos jungti dar ir dar vieną seriją. Per pirmas 4-5 serijas istorija įsibėgėja iki pilno tempo ir rodos, pasiekia savo viršūnę. Ketvirtos serijos gale mano burna prasižiojus ir akys žiba "wow".
Vėliau pasirenkamas kiek keistokas posukis ir daugelio žiurovų entuziazmas prigesinamas naiviai dramatiškom, kiek kvailokai atrodančiom scenom, tačiau tuo pat metu likusios trys serijos yra ir atitinkamai trumpesnės, tad žiūrint viską vienu ypu kažkaip galutinai neužpūčia susižavėjimo ugnelės.
Pastaruosius porą metų man labai įdomi ir aktuali atrodo tema apie paralelinius pasaulius, "multivisatas", kitokias realybes, nenutrūkstamą buvimą ir kitus psichodelinius dalykėlius. Čia visu šituo gėriu paremtas ne tik siužeto pamatas, bet ir visa estetika. Aš suprantu, kad sunku nesijuokti stebint ekspresyvius "magiškojo šokio" judesius, tačiau pamėginkite suvokti, kad tam, ką bandoma perteikti, nėra žodžių žmonių kalboje ir lieka tik kažkokie jausmo trupiniai, padrikos raidės ir kūno kalba.
Taip nepriimant visko tiesiogiai, už gryną pinigą, net kvailokas koncepcijas galima pasiversti gražiais simboliais ir pasimėgaut keista istorija iki pat pabaigos. Man tai pavyko, bet suprasiu ir tuos kam nepavyko.
Na, o kas be masyvių absurdų pačioje istorijoje, tai padaryta tikrai gražiai. Vaidyba, montažas, epiška įžanga netikėtai atsiskleidžianti po geros valandos pirmos serijos pradžioje, viskas labai subtiliai ir gražiai sulipdyta, bei patiekta. Be sveiko proto nebuvimo kažką dar gali erzinti personažai, neadekvatus jų elgesys ar pasirinkimai, bet pažiūrėjus tokius pusėtinus šūdus kaip Under the Dome arba Wayward Pines,OA tikrai stovi gana aukštai iškėlęs galvą. Antras sezonas gal ir nereikalingas, bet pirmas tikrai gražus ir visai rekomenduočiau pamėginti nebijantiems šiek tiek naivios, psichodelinės beprotystės.
Nedidelio biudžeto, bet tikrai neblogas ir žiūrimas, nuoširdus sci-fi/horroras apie žmonių kūnus apsėdantį parazitą. Kažkas panašaus į The Thing arba Slither, tik biški kukliau.
Nors viskas gana paprasta, patiko ir personažai ir siužetas. Nuotaika neblogai sukurta turimom priemonėm ir įtampa visai juntama. Labai tik nervino prastai padarytos veiksmo scenos, kuomet kratoma kamera, kad nepastebėtum lievų efektų, bet dėl to sunku suprasti ir kas vyksta, negalima normaliai apžiūrėti padaro. Bet ačiū dievui nepersimesta ant kompiuterinių efektų! Tuo tikrai galima pasidžiaugti ir shaky-cam'ą atleisti.
Dar šiek tiek nelogiški veikėjų veiksmai truputi erzino, bet iš esmės reikalo nepagadino. Puikus, teisingos trukmės seansas lengvam vakarui.
