JUPITER ASCENDING

Jaučiausi visai kietas, Valentino dieną, su dama, prasibrovęs pro minią žmonių atėjusių žiūrėti 50 Pilkų Atspalvių ir nuėjęs į, kaip maniau, intelektualesnį filmą. Žmonių beje tiek LT kine dar nesu matęs, visi bilietai išpirkti, visos salės pilnos ir prasibraut pro minią sunku net dvyliktą nakties! Na, dėl to tai džiugu, bet nelabai džiugu, kad žmonės eina žiūrėti betko. Prieš mus bilietus pirkusi porelė kalbėjosi: "gal į šitą? Ai čia vietos ne šalia, tai davai į šitą. Šitas nelabai? Nu tai einam į šitą tada". Tiesiog atėjo į kiną, žiūrėti bet ko, kaip kokia vartotojiška šiukšliadežė. Man tai nelabai suprantama, na bet ko gero priklauso Valentino proga žiurkę nusivest į kiną ir ką daryt, kai "to filmo kur apie seksą" bilietai išparduoti mėnesiui į priekį. Gal sudrėks ir nuo "Nepatyręs".

Jupiterio salė (reklamos tikslais, mano kosminiam įniršiui pavadinta "DIROL" sale) irgi buvo beveik pilna ir kažkas sugalvojo įleisti šventiškai nusiteikusį jaunimą su dujų pripustais balionais. Šie aišku atsisėdo pirmoje eilėje ir kiek su balionais pažaidę, paleido juos į orą per pačią įdomiausią veiksmo sceną visam filme. Balionai pakilo ir pasiliko kaboti palubėje, su garbanota virvutės uodega, nukarusia tiesiai per ekrano vidurį. Ši virvutė ir liko kaip višnaitė ant vakaro kino patirties šūdų pyragėlio per visą seansą, kuomet kažkur tarp pirmam plane esančio veikėjo ir šlykščiai kompiuterinio trimačio backgroundo teko ją stebėti apšviestą projektoriaus ir nekęsti tų pirmos eilės lankytojų visa širdimi. Gal sakysite aš labai jautrus, nerdas (atsipalaiduok, seni), tačiau aš tam ir einu į kiną, kad kokybiškai pažiūrėti efektų filmą, o ne su virve nukarusią per pusę ekrano. Aš tikiuosi, kad kažkaip telepatiškai tie žmonės gaus mano šita žinutę ir energiją: eikite nachuy, jūs esate išmatos ir turėtumėte mirti.

Filmas taip pat su manim šiandien nedraugavo. Trumpiausias apibūdinimas: Pew! Pew! Pew! Pew!
Toks garsas kai sintetiniai, skaitmeniniai CGI lazeriai (su)šaudo mano viltis ir lūkesčius. Džiaugsmingai lauktas Wachovksių "science fiction epas", kaip jis buvo pristatomas, smarkiai nuvylė itin silpna istorija, pusėtinu, nedadarytu scenarijum, isteigtu milžinišku ir visiškai neišnaudotu fantastikos pasauliu ir daug visokio kitokio iššvaistyto potencialo. Prasidėjęs visai galingai, užsibraukęs tikrai nemažai kertinių, originalių, sci-fi taisyklių pats sau, filmas staiga tampa debiliška, tarpgalaktine meilės istorija, kur viskas kas vyksta, - tai pagrindinė veikėja delsia ką nors pasirašyti, o jos simpatija ja tuo metu nuo ko nors gelbėja.
Jei istorija būtų stipri, aš net suvirškinčiau visus tuos fantasy-tipo padarus, dinozaurus su sparnais, pilotus su dramblio nosim ir apgailėtinai modifikuotus žmones su mikimauzo ausim, ar Babilono 5 smakrais. Deja, liudna tiesa tokia, kad dizainas čia - aukščiau scenarijaus, o dizainas - šlykštus, tad rezultate turime pilnvertį pravalą.

Filmas nėra nežiūrimas, jis turi tikrai neblogų veiksmo scenų, nors visos jos ir atrodo neįtikinamai, dėl persūdytos kompiuterinės grafikos. Normaliausiai atrodė kol judesys vyko mūsų pasaulyje, Čikagoj. Tuomet tie žaisliniai skraidžiojimai ir šaudymai dar kažkaip žiūrėjosi, tačiau kai viskas persikėlė į fantastinę realybę, kažkokią ištriestą transformerių planetą, nieko be žalio ekrano nebemačiau. Nepakanka turėti keletą gerų veiksmo epizodų, jei jų neklijuoja rimti pasakojimo klijai, o čia pasakojimas tikrai chaotiškas ir apgailėtinai nedadarytas. Tualetus valanti mergaitė sužino, jog yra tarpgalaktinė princesė, su tuo per penkias minutes susitaiko ir tuomet ginčyjasi su krūva įkirių veikėjų, ekscentriškais balsais, kam priklauso viena ar kita dalis kosminės nuosavybės. Jos simpatija su "kosminiais riedučiais" buvo visai kietai sumanytas, tačiau viskas kas sekė po to tai tik Pew! Pew! Pew! Pew! ir galiausiai laiminga pabaiga. Vienintelės likę mintys buvo: rimtai? tik tiek galėjote išspausti?

Šitiek visko prigalvota ir sukruta dėl ko? Dėl to, kad gražuolė Mila Kulnas (kuri beje yra panaši į mano kaimyną Vladiką) pusę filmo bandytų pabučiuoti albinosą smailomis ausimis, tuo tarpu pasimatuodama penkiasdešimt skirtingų suknelių? Neįtikino nei blogiečiai, nei kosmosas, nei padarai, nei kaip šuniui penkta koja reikalinga veikėjos šeima. Amerikos Rusai - net nepradėsiu apie krūvą bukų juokelių šita tema. Potencialas išmestas po velniais vardan lėkštų pasiskraidymų kompiuteriniais laivukais. Galiausiai kažkodėl viskas dega ir griūna (nes nukrito vienas laivas?), daugybę planetų valdantys, supergalingi kosminiai milijonieriai krenta kaip lapeliai ir tikrai nesupratau kas, kaip ir kodėl. Ką supratau, jau pamiršau, o iki rytdienos manau išvis sunkiai prisiminsiu, kas ten vyko. Prirašiau srutų, bet labai blogo balo rašyt negaliu, nes, prisipažinsiu, pramoga buvo. Nekokybiška, bet buvo. Kaip atšalus neskani pica su skurdžiais ingredientais, arba pusėtina  masturbacija, neišsirinkus gero porno, vietoje aistringo sekso.
Jei žiūrėsite, tai nešvaistykit pinigų kinui ir net parsisiuntę namie, pasiimkite išgert ir daug nesitikėkit iš šitos užmirštinos pigios pramogos.

4/10