Sick & twisted praeitų metų filmas apie medicinos studentę, kuriai pačiuožia stogelis, kuomet jai tenka šlykščiai nusivilti universitetu, kuriuo ji taip tikėjo. Keistoka istorija, žostka tokia savotiškai, viniojasi netradiciškai, bet idomiai. Pagrindinė veikėja, kuriai pradžioje jautėm simpatijas pasirodo visai nėra tokia švelni avelė kokia atrodė ir apskritai beveik visi filmo veikėjai, ne itin geri ar simpatingi žmonės. Po skaudžių įvykių ji susideda su mafijozais, kadangi jau yra pasiekusi neblogą pjaustymo teorinį lygmenį - pradeda savo nelabai legalų kūno-modifikacijos verslą, susipažįsta su visokiais frykais.
Abi filmo režisierės - sesutės Soskos čia irgi suvaidina įsimintiną vaidmenį. Žinot tuos frykus kur įvairiom procedūrom keičia savo kūną, kad galėtų pilnai "save išreikšti", tai va, nuo šratų, implantų ir supjaustytų bybių toliau einama prie galūnių sukeitimo, savanoriškų amputacijų ir t.t. Jei kas pasimaišo Kruvinajai Merei po kojomis, tai galima ir nesavanoriškai pritaikyti kokią procedūrą. Iš pažiūros paprasta keršto istorija tampa skausmingu kankinimo horroru, matome kaip auka virsta budeliu, seksualumas virsta kančia ir siaubu. Kai žmonės žaloja save - man netrukdo, kaip sakant "whatever turns you on", tačiau tas medicininis, sterilus kankinimas prieš kito žmogaus valią, tikrai nemalonių pojūčių sukelia, vien apie tai pagalvojus.
Tas beje irgi idomiai išnaudota, nes gvildenant tokią temą, buvo didelis potencialas iš filmo padaryti goro vonią, tačiau to lygtai sąmoningai vengta. Kai skalpelis prisiartina prie mėsos, kadras nutraukiamas arba kaip nors peršokama į kitą sceną. Nesakau, kad nėra kraujo, į valias čia tų šlykštynių, tik sakau, kad toks jausmas jog tyčia norėta išlaikyti kažkokį keistą subtilumą, kas priduoda dar daugiau dezinfekuoto koktumo. Tas šokinėjimas praleidžiant, regis, svarbias, istorijos dalis gali žiūrėtis ir kaip neigiamas filmo bruožas, blogas parašymas ar panašiai, bet man pasirodė idomu, kai ne į visus klausimus iškart gauni paprastus atsakymus ir šiek tiek paliekama (liguistai) fantazijai, o kai kurie atsakymai vėliau nuvilia ar nustebina. Nestandartinis, fiziškai skausmingas horroras be idealizuotų personažų ir ryškaus moralo...
8/10
3 comments:
Užkniso šitam filme elementarios nesąmonės. Sudėtingiausias klausimas kokį galėjo profesorius sugalvot pavyzdinei medicinos studentei buvo apie hemoglobiną? Eina į vakarėlį pas dėstytoją ir apsirengia suknelę, kuri sako "piskit mane". Dvynių elgesys atitinka mano močiutės stereotipus. Nu ir krūvos kitų.
Idėja gera su tais bodymodifications, nu bet kurių galų reikia susimaut ant tokių paprastų dalykų, tada man sunku ir tuos teigiamus įžvelgt.
Nu jo, bet ten gi tyčia perspausta vietomis, kad būtų labiau extreme kas dėl tų sesių tarkim
Dėl hemoglobino tai nežinau, kodėl manai, kad jis norėjo užduoti būtent "sunkiausią" klausimą, gal jis tiesiog buvo į temą?
O dėl "Piskit mane" suknelės tai čia klasikinis prievartautojų argumentas, "pati prašėsi", susirūpink :D
Normali vakarinė suknelė, tikrai reikėtų susirūpinti jei įžiūri joje kažką papildomo. Gal dar ir „apsvaiginkit mane narkotikais“? Šiaip filmas tikrai geras ir pakankamai originalus, o originalumo siaubo žanre ne perteklius paskutiniu metu.
Jei nematėt, rekomenduoju ir pirmąjį seserų Soskų darbą, „Dead hooker in a trunk“, už arbatpinigių biudžetą (~2k$) pastatyta mėgėjiška siaubo affectionate parodija. Susitaikius su mėgėjišku biudžetu ir šiaip mėgėjiškumu, tikrai smagi horror-komedija :)
Post a Comment