Bet kokiu atveju kine jį buvo galima padaryt tikrai superiniu, ir daug absurdiškesnės idėjos praėjo su daug geresniais rezultatais, kai įjungiama fantazija ir trykšta entuziazmas, prisiminkime pvz. emocijų uždraudimą Ekvilibriume. Tačiau The Purge vietoj to, kad leistusi į išgyvenimą ir chaosą didmiesčio gatvėse, pasirenka priemiesčio turčių šeimą, atokiam, sąlyginai saugiam rajone, tad viso to balagano taip ir nepamatome. Apie jį tik šiek tiek pakalbama, o vėliau filmas mažai kuo skiriasi nuo eilinio tūpo siaubiako, kur kas nors įsilaužia į namus.
Kažkokie psychai su kaukėm ir mečetėm, visiškai nepaisydami savo pačių saugumo priskrenta prie mūsų sekamos šeimos, nes jų atlapaširdis sūnelis įsileido į namus kažkokį bomžą, kurį šie norėjo nukankinti. Sūnelis beje ne kartą ir ne du savo šeimą pastato į mirtiną pavojų, bet niekas jo nė piršto mostelėjimu nebando sudrausminti. Apskritai visas veiksmas kažkoks išbarstytas ir nelogiškas. Blogietis iš pieno plaukęs šiknius, pasiskolintas matyt iš Funny Games ar Prisukamo Apelsino atrodo labai nenatūraliai ir tiesiog erzina. Kiekvienas šeimos, kuriai neva turėtume simpatizuoti, narys elgiasi išskirtinai ir savotiškai kvailai, kol galiausiai pradedi manyti, kad gal juos rimtai reikėtų nudobti.
Apskritai visas tas fantastinis koceptas feilina dėl dviejų dalykų: visų pirma su tokiu pasaulio vaizdiniu, kaip mums yra parodoma, tokia naktis egzistuoti sunkiai galėtų. Žmonės ne taip masto, žmonės nėra tokie padarai, o net jei ir būtų, jie nebūtų tokie, kokie pavaizduoti čia. Panašūs į mus, tačiau neva ne pirmus metus priimantys tokią "akciją", rodos niekad iš arti jos nematę. Kas sukontroliuotų kelias minutes po? Kaip gyventi likusius metus, kai žinai, kad tavo kaimynas - sadistas, žudikas? Ar visus metus griežti dantį ir susikauščius laukti kitų metų "visi-prieš-visus"? Na tiesiog per daug tokių žmogiškos logikos klausimų kyla, kuri nupieštą pasaulį padaro labai jau abejotinu ir naiviu. Turėtų būt tokia žostka diktatūra, totalus susikaustymas ar atvirkščiai vien aukštuomenė ir hedonizmas... Nežinau, bet kažkaip nenatūraliai čia ta "normali" šeima atrodo.
Antras dalykas toks, kad filmas tiesiog nepasinaudoja savo paties sau suręstais pamatais. Visa ta idėja galiausiai lieka beprasme, nes filme ji beveik neeksplotuojama. Lygiai taip pat puikiai į tą namą galėtų šiaip įsilaužti krūva psychų ir visai jiems netrukdytų tas faktas, kad žudyti galima arba negalima, tad galiausiai telieka kartus skonis dėl neišnaudoto potencialo. Žiūrisi gal ir smagiai ir kovos scenų yra aršių, bet šiaip tai idomų užmanymą pagaidino ne koks išpildymas. Tiek apie kontekstą šneku, tiek ir apie patį slasher / home invasion siaubiako tipo veiksmą. Net vien kaip tokį filmą žiūrint, vistiek sakyčiau nieko per daug gero ar originalaus. Kvailas elgesys, nuspėjamos nesamonės, neskoninga stilistika. Pasibaladojimas patamsiais ir tiek. Gal tęsinys gerose rankose būtų idomesnis, šitas, nors ir žiūrimas, bet mane asmeniškai nuvylė.
4/10
No comments:
Post a Comment