JUG FACE

Vienas iš tų filmų, po kurių reikia šiek tiek laiko atsigauti, atsikratyti tos užburiančios, keistos nuotaikos. Nei jis baisus, nei labai šokiruojantis, tačiau kažkoks magiškas, kreivas ir įtraukaintis kaip ta paslaptinga pelkė. Gal net drįsiu teigti, kad kolkas - rimtas kandidatas į geresnių šių metų horrorų topus. Beje garso takelis labai mielas ausiai, kažkas panašaus į Dead Man.

Filmo veiksmas mus nukelia tiesiai į keisto, miškuose gyvenančio kulto kasdienybę. Šansas pažinti juos, kaip išorinio pasaulio stebėtojui mums nesuteikiamas, mes turime bendrauti tik su jais, t.y. privalome pajausti, suprasti ir išgyventi jų dramą, net jei ir suprantame, kad viskas kas čia vyksta ir neteisinga ir taip būti neturėtų. Pradžioje net sunku pasakyti kokie tai laikai, atrodė jog gyli senovė, kol nepamačiau automobilio, elektros lempučių ir panašių dalykėlių.

Taigi gyvena miškuose atsiskyrę kelios giminės, su savo unikaliais papročiais: laiks nuo laiko vietinis durnelis užsigliūčines išžiedžia puodą su kažkieno veidu. Tuomet tas "laimingas" išrinktasis turi būti paaukotas "duobei". Ši mainais juos gydo, reikalui esant. Čia prasideda kraujomaiša, nepageidautos vestuvės, jauna mergina nesąmoningai sumaištauja prieš keistus papročius ir sujaukia kaimelio harmoniją. Pradžioje galvoji jog tai - beprotystė, tačiau vėliau filmas taip užliūliuoja, jog kone imi žaisti pagal jų taisykles.

Galiausiai išeina ir atrodo viskas gana paprastai, bet labai keistų jausmų lieka viduje po peržiūros. Kažkas unikalaus ir tokio sunkiai suvokiamo, sakyčiau kažkoks baugus, bet teisingas pagoniškas aidas. Ir vėl gi norėčiau pastebėti, kad istorija būtų artima Lietuviškam folkui. Tai siaubo pasaka iš esmės. Nieks čia jūsų perdaug nebaugins, nepis proto ir nebandys suvimdyti šlikštynėm. Tai unikali ir užburianti siaubo pasaka, man tikrai special.

8/10 su pliusu už asmeninę simpatiją.