Galvojau, kad kokias keturias dalis būsiu praleidęs, bet pasirodo mačiau visas! Tiesiog buvo taip blogai, kad tie įspūdžiai išplero į tokią tirštą palaidą košę, kaip vėmalai išsiskaido susimaišę su tualeto vandeniu. Taip smarkiai save ruošiau blogiausiam gyvenimo reginiui etc., kad su visu tuo humoru net sugebėjau kažkaip pasimėgauti. Jausmas prieš įsijungiant buvo link keturiomis bindzenant į skerdyklą, tačiau kai kertelę leidi iki tol, kol išgirsti kaip ji bumbteli į dugną - labai sunku dar tikėtis, kad kūrėjai sugebės tą dugną pramušti. Tiesa, kartais jiem pavyksta.
Dabar kai kūrėjai jau patys padavė rudžiausią toną savo filmams, ką kitą jeigu ne save gali kaltinti, jei dar juos žiūri? Taigi taip smagiai nusiteikęs ir peržiūrėjau visą iki galo. Ilgą laiką galvojau, kaip toks geras bičas kaip Andersonas, pastatęs tiek gerų filmų gali vėl ir vėl lįst į tą srutų duobę? Turiu omeny ne tik seksą su Milla, bet ir RE tęsinius. Tuomet susikūriau juokingą vaizdinį, kaip Milla namie krenta ant žemės ir rėkdama kumščiais daužo žemę, kaip daro maži vaikai: "aš noriu būti kieta! aš noriu būti kieta! padaryk kad vėl atrodyčiau kieta!". Vargšas Andersonas taip nežino kur dėtis, kad skubos tvarka, viską kitą metęs šalin ima kalti naują RE filmą, neturėdamas jokio scenarijaus, mintyse tyliai galvodamas, "aktorė atsirado, plautų geriau indus ukrainoj."
Kažkas tokio ir gaunasi: pusantros valandos Jobvovič, apsitempusios (kažkam matyt seksualiais) odiniais fetišo rūbeliais, matricinis šokinėjimas po orą. Jokios logikos, jokios normalios istorijos, jausmas išties tarsi žiūrėtum tiesiogiai interpretuotą kompiuterinio žaidimo ekranizaciją! Tai galėtų net būti komplimentas, bet reikalas tame, kad koks žaidimas tai bebūtų, - tai tikrai nėra Resident Evil. Na taigi gaunasi toks išmatų chaosas, nesamonių uraganas, tačiau kai temperatūra 38.5, o vidury seanso dar įkali thera-flu, tai pats tas dauno lygis išsivysto. Dar tiktų gal autobuse dardant per lenkiją žiūrėti pusiau budrumo būsenoje...
Jai pamasčius dar iš toliau, iš tikro jaučiu, kad mano pyktis RE filmams atlyžo. Ko gi man ant jų pykti, man gi patinka visokios nesamonės. Pykti ant naujo RE filmo darosi panašu į pyktį vasara ilipus basam į šūdą. Kas kaltas, kad vaikščiojai be batų. Tereikia suprasti, kad jie turi būti atskirti nuo žaidimų ir gauname visai gerą absurdo komediją. Gal siutas ateina iš intuityviai (o kūrėjams ir finansiškai) jaučiamos didžiosios žiūrovų masės, šitą kiną žiūrinčių rimtai, kvailybės? Bet kas gi man darbo, aš ir taip žinau, kad didžioji dalis žmonijos - kvailesni už augalus, tad kodėl gi mane tai dar stebina?
O ir šešta dalis jau kepama. Turėsim visą sekstetą šaudymo, gaudymo, sprogimų monstrų, zombių ir seksualių moterų. Didysis, naujosios kartos tikro exploitation epas! ...Juokauju. Šūdas.
No comments:
Post a Comment