THE DIVIDE

Tik užmačiau, kad tai Frontier(s) režisieriaus naujas darbas, iškart čiupau, daug negalvojęs ir nors pradžioje atrodė šiek tiek keistas, tikrai nenusivyliau. Pradedama kažkokia naivia maniera, lyg pusiau komedija žiūrėtumėm, sunku patikėt teatrališka žmonių elgsena ir pati situacija atrodo gana pritempta. Tačiau čia vienas tų filmų, kurie gerėja su kiekviena minute ir kurio zajabyškumo kreivė atrodytų būtent va taip:  /

Taigi kas neišjungs per pirmąjį pusvalandį bus didžiai apdovanotas. Ir suprasti reikia, kad istorija net ne tiek apie apokalipsę, kiek apie žmonių elgseną įkalinime. Šiuo atveju man čia kažkaip primena vokiečių Das Experiment labiau nei kitus post-apokaliptinius filmus panašiu siužetu. Izoliuoti žmonės pasiskirsto į gerus ir blogus, gyvulėja, durnioja ir visaip kitaip eina iš proto. Aiškintis situacijos priežasčių nelabai ir mėginama, o taip pat nelabai verkiama ir dėl lauke žuvusio pasaulio, panašu, kad kūrėjus grynai domino elgsena narve.

O nuo tada kai pagauni tą psychanūtą nuotaiką, viskas eina tik geryn (filmo veikėjam žinoma - blogyn), prasideda šizofreniškas durniavimo teatras su žudynėm, kankinimais, prievartavimais, šūdais ir t.t. Ta nuotaika labai įsiurbia ir pradedi ryškiai jausti net ir nelogiškus ar išvis trenktus veikėjų veiksmus, nei jų emocijas, The Divide įgauna labai unikalios patirties skonį, savitą nuotaiką ir galui priartėjus jau net nesinori, kad baigtusi. Snukeliai parinkti irgi geri, vaidina ir mano meilė Michael Biehn. Veiksmas neva vyksta Niu Jorke ir aktoriai jau anglakalbiai parinkti, bet to prancūziško horroro prieskonio Xavieras taip lengvai neužglaistys. Keistas filmėkas, bet kai įsivažiuoja - super.

9/10