SUBCONSCIOUS CRUELTY

Pasąmoningas žiaurumas, - tai pasąmonę atakuojantis, spalvingai įstabus, kontraversiško video meno seansas. Pradžioje jaučiuosi kiek suirzęs, kad teks nardyti po kažką kaprizingo, pagrindinio veikėjo monologas kažkaip nervina, bet pamažu spalvos ir garsai užliuliuoja, atsitinka kažkas baisaus ir tada dirželis nutrūksta. Rodosi, kad filmas sudarytas iš keletos dalių, tad jei neišjungi po pirmosios, - toliau išjungti nebegali.

Jis užburia, iškelia toli toli iš šio pasaulio. Vaizdiniai kerai skalaujami nuostabaus ambient/noise garso takelio bangų neša kažkur, kur dar nesu buvęs. Kažkuriuo metu suprantu, kad nebėra vientiso pasakojimo, o veikiau esu puolamas keisto ilgo video klipo, per kurį skleidžiasi galybė metaforų, simbolių, įvyksta didelė provokacija. Ką matau nelengva ir ne kiekvienam, bet pasibaisėtinos priemonės pateisinamos dėl nuostabaus rezultato, galutinio jausmo, plius nepriekaištingai sukomponuoto.

Vėliau pradedu galvoti, kad gal čia ne video klipas, o teatras? O gal knyga? Viso labo tai kino magija meistro rankose. Tamsus, nemalonus sapno įkūnyjimas juostoje, tobulai sukapotas ir sulipdytas. Galima iškart kabint ant sienos ir naudot kokiam noise koncerte: kiekvienas kadras rėžiasi atmintin ir palieka pėdsaką pasamonėj. Tai reginys ne kiekvienam, bet kas jį matė, vargu ar greit pamirš.

Užčiuoptinos erdvios tolumos, turbūt kiekvienam savaip interpretuotinos, jas reik ragauti, kad suprasti, bet jausmas, kuriuo atlyginama, leidžia suprasti kas skiria šiaip sau video meną, nuo reikšmingo/gero/stipraus meno. Tai kruvinas menas, su žarnom, vaginom, bybiais ir religiniais atributais, tad tavo mamai gali ir nepatikti. Vietom dar lyg ir randu su kuo palyginti, gal Nekromantik, gal dar kažkas, bet galiausiai turiu pripažinti, kad nieko dar tokio nemačiau. Pavogsiu frazę iš recenzijas rašančio draugo: "kaip ten juos vadina, - šedevrais?"
Subconscious Cruelty - sudėtingas, pasąmonę prievartaujantis, vaizdiškai ir spalviškai kvapą atimantis, keisto/pikto kino šedevras.

10/10