Taigi, mieli skaitytojai, sveikinu jus su helouvinu, vėlinėm, visais šventais ir taip toliau.
Kaip bevadintumėt ir beminėtumėt, mums, siaubo mėgėjams, tai ypatingas metas, tiek dėl vakarų kultūros įtakos, tiek dėl mielų, baugokų Lietuviškų papročių ir šiaip dėl natūralaus metų laiko efekto: nukrinta paskutiniai lapai, galutinai atšala, o tyliai rusenančios žvakučių ugnelės kužda kažką iš ano pasaulio ir turbina vaizduotę.
Prisiekiu, grynas atsitiktinumas, kad ir vėl papuolė Karpenterio filmas, labai jau daug idomaus brūdo šis diedas prigaminęs, bet užtat visai neatsitiktinumas, kad šį helouviną, nutariau pažiūrėti ir paminėti būtent šią klasiką. Ne tik dėl to, kad proga atitinka pavadinimas, atmosfera ir t.t. bet ir dėl to, kad čia viena mano rimtųjų, juodųjų skylių. Gal kadais ir matytas, bet taip senai, kad smulkmenų tikrai nepamenu, taigi dabar šviežiom, jau daugiau suprantančiom akim pažiūrėtas slasher žanro kultas.
Labai mielas filmas, su labai stipria savo atmosfera, aišku jau išbarškintas visko ką jis įkvėpė, nebesižiūri taip, kaip žiūrėjosi pirmiesiem žiūrovam, senais '78-aisiais. Cinemassacre šiemetiniame Monster Madness Sequel-a-thone aptarė visas dalis, tikrai nežinau ar galima išsamiau, todėl labai rekomenduoju pažiūrėti. Pagalvojau, laikas ir man šviežiai ir aiškiai patirti Karpenterio helouvino siaubą. Viskuo Nerdo Jameso recenzijom galiu tik pritarti. Filmas nuostabiai atmosferiškas, nepamirštamas garso takelis, tie po suburbijos šaligatvį skrajojantys lapai... Neabejotinas kultas.
Šiai dienai, kai slasher žanras jau švelniai tariant iščiulptas, ši '78-ųjų revoliucinga juosta aišku jau neatrodo tokia ypatinga. Viskas kažkur matyta, girdėta ir panašiai, tačiau reikia turėti omeny, kad tai būtent vienas tų filmų, pradėjusių visą šitą reikalą, drauge su Texas Chain Saw Massacre, Friday The 13th ir kt. Su visa derama pagarba, senasis TCM iš šitų man patiko labiausiai, o Halloween savo ruožtu patiko labiau už Penktadienį 13. Čia tik šiaip kvailas pasvaičiojimas, ginkdie, neįžeidžiantis fanų ir apskritai nieko. Taigi šiandien Halloween man atrodė tiesiog OK siaubo filmas, nors ir labai vertas dėmesio.
Pagarbą žinoma dar reikia atiduoti už sukurtą nepakeičiamą siaubo ikoną - Maiklą Majersą, be kurio kaukės snukio turbūt retas ir įsivaizduoja šitą šventę. O kaukės istorija gana idomi! (Vėl nukreipiu į Cinemassacre.com). Dar yra labai jauna Jamie Lee Curtis, gimstanti legenda - žudikas baltu veidu, ir dar pasikartosiu - muzikinė tema, tapusi visiškai nepakartojama horror kultūros palydove.
Halloween - vienas tų filmų, kuriuos verta pamatyti vien dėl bendro išprusimo, nes siaubo kultūrai jis davė labai daug. Nesu didelis slasher gerbėjas, tad nežinau ar knaisosiuos po kitas dalis greitu metu, tačiau šiam reikšmingam vakarui, tai - tobulas pasirinkimas. Net jei ir ne kartą matytas.
2 comments:
Hehe, kažkaip jau galvojau/nusiminiau(? + lol), kad nieko neparašysi šia proga... :)
O aš su American Psycho nusprendžiau paminėti šventę
Rekomenduoju Black Christmas 1974, gal bus naujas favoritas.
Post a Comment