Troma, troma, troma, mano gyvenimo šviesa, kaip aš be tavęs tiek laiko galėjau gyventi ir ką aš be tavęs daryčiau apskritai. Pats geriausias kino vaistas mano prakaituotam ligos patale, šimtadvidešimtprocentinis iškart-kultas, 2006-ųjų Tromos gamybos
Night of the chicken dead. Nebepamenu jau kada taip krykštavau iš džiaugsmo. Pankovo goro marios, boluojantys papai, išskyromis ir absurdu nė kiek nenusileidžia
Terror firmer ar
Citizen Toxie, gerai pažįstami Tromos chebros veidai, unikalus nepakartojamas jų stiliukas ir aukščiausia kokybė mėšlo, tokio, kokį tik jie padaryti ir moka. Šūdai, invalidai, žarnos ir chickenai zombiai.
Trūksta žodžių, absoliutus gėris. Privaloma pamatyti. O jei nemėgsti Tromos - esi debilas! 10/10
2 comments:
esu debilas.
labai tinka penktadienio vakarui prie butelio su draugais ;) viena geriausių nesąmonių, kurias esu matęs. tik pradžioje erzino muzikiniai intarpai.
Post a Comment