BURIED

Būti palaidotam gyvam - horroro idėja, variusi man siaubą nuo pat vaikystės, kai pašiurpusia oda klausydavom pasakojimų, apie karstus, nagais sudraskytus iš vidaus ir kraupius šauksmus iš po žemių, kapinėse, verčiančius žegnotis kapinių sargą. O taip, idėja, kad gali būt užkapstytas per klaidą - tikrai varo siaubą, sakome, gal geriau jūs mane kremuokit, tik dėl viso pikto :) O jei ir esi užkapstytas specialiai, kaip nutiko mūsų filmo herojui, visvien mirtis turbūt ne ką malonesnė. Labai idomu, kad filmas minimalistinis, viso seanso metu, mes niekur neiškeliaujam iš karsto. Bičas atsibunda tamsoje, užkapstytas dėžėje ir nuo čia mes kartu su juo pusantros valandos ir dūstame, šitam klaustrofobiniam košmare. Filme kaip ir tėra vienas aktorius, viskas padaryta vien dialogais, kurie tampa įmanomi dėl drauge palaidoto mobiliako ir vienintelio aktoriaus vaidyba. Taip pat žinoma labai svarbus pastatymas (montažas ir tt) idant sukurti tą ne itin malonią tamsos ir izoliacijos atmosferą, kas manau pavyko gana neblogai. Filmas labai įtemptas, nuolat tave erzina, tad būkit pasirengę pasėdėti ant šakučių, iki pat pabaigos nežinai - pavyks gi jam išsigelbėti iš šios tikrai nepavydėtinos situacijos, ar ne... Turiu pasakyti, kad didelė dalis filmo mane tikrai nervino, bičas atrodo esąs neblogas šiknius ir dar ne pats protingiausiais. Atsidūręs ant gyvenimo/mirties slenkščio visvien laikosi durnų principų, psichuoja nelaiku ir ne vietoj, kas gali visiškai pakeisti tavo slidžią lemtį. Aišku sakysite kas nepanikuotų ir nedurniotų tokioj situacijoj? Tiesa, su dauguma iškilusių sunkumų jis tvarkėsi gal ir neblogai, bet vistiek bent pusę filmo jis man visai nesbuvo simpatiškas ir aš net norėjau, kad jam išlipti nepavyktų hehe. Na, bet vėliau susigyveni kažkaip su tuo personažu, ima jis tau rūpėt, kad ir koks jis bebūtų, todėl bendrai gaunasi toks įtemptas ir slegiantis filmas, tikrai ne juodo humoro šou. Taigi yra trūkumų, bet už originalumą ir bendrą vaizdą, sakyčiau 7/10

Kaip ir visur, kažkas nelabai įtikinama, kažkur prašauta pro šalį, bet nepaisant to, kraupoka patirtis, pabūti karste, drauge su tuo nelaimėliu.