SRPSKI FILM

Šiemetinis "Serbiškas filmas".

Kažkodėl po tokių seansų man itin nelengva juos deramai aprašyti, gal ir nieko nuostabaus, sukrėstom smegenėlėm sunku deramai daryti bet ką, reikalinga pertrauka. Taigi po peržiūros nuėjau vonion, pasileidau ant galvos dušą, palingavau po srove kaip beprotis, kiek apvirškinau ir dabar jau galiu daugmaž susumuoti. Paskutinį kart taip gavęs į dantis turbūt buvau per prancūzų Martyrs. Tiesa, regis nuo tada žiūrėjau dar ne vieną šokerį, tačiau taip -sumuštas- kino nuo tada lyg ir nebuvau, na ar bent jau pirmas savijautos palyginimas toks šovė galvon, tad tebunie. Iš trumpų atsiliepimų jau žinojau, kad reikia tikėtis kažko nemalonaus, bet kaip visad stengiuos prieš žiūrėdamas per daug nesigilint ir neskaitinėt, idant nesusigadint malonumo. Na SRPSKI FILM, nėra koks pseudo snuffas, tai priėmiau kaip geras naujienas, nes į betikslį brutalumą žiūrėt irgi pabosta. Pseudo snuffas tėškia į snukį antižmogiškumu, gyva mėsa, atvira prievarta ir nesuvokiamu smurtu, tačiau tie filmai stokoja sąliginio subtilumo, kurį galima naudoti kaip dvigubai stipresnį ginklą. Nors ir baisimės vaizdais ekrane, mum veikiau gaila, bet kokio žmogaus, nei būtent vieno ar kito personažo. Ši istorija turi stiprų personažų išvystimą, mums leidžiama nuodugniai susipažinti su herojumi, jo šeima, jo mintimis, jo gyvenimu. Todėl kai pradeda dėtis kažkas negero, mes iš tiesų išgyvename skaudžiau. O kai jau negerovės įsibėgėja, patikėkite, šitas cinizmo ir antižmoniškumo traukinys nesustabdomas. Kurėjų fantazija gerokai iškrypus, negana to jie turėjo drasos tai ir įgyvendinti, ko rezultate turime šitą siaubo šedevrą. Ir labiausiai suveikia būtent tas atsargus priėjimas, nes šokiruojanti vertė slypi ne tik detaliam gore, ar beatodairiškam smurte, kaip daug kas mėgsta galvoti. Šlykščiausią ir šiuo atveju itin svarbų vaidmenį vaidina tas šlykštus sarkazmas, juoda panieka tam, kas brangu kiekvienam, be išimties. Filmas drįsta atvirai parodyt tai, apie ką kiti ir pagalvoję žegnojasi, todėl seansas tikrai nebus lengvas, o kažkam nebus lemta jo ir pabaigti. Per lytinius instinktus, hipertrofuotus narkotikais, filmas pažadina pirmykštį žvėrį, tūnantį veikėjo/žiūrovo pasamonėje. Tačiau tuo neapsiribojama ir juodos tepama vis riebiau, kol sutriuškinamas net ir daug horroro matęs vartotojas ir kai pradedi klaust savęs kiek dar juodesnė gali būt ta juoda, filmas paleidžia kulką tau į kaktą, kai su paskutine, šimtaprocentine cinizmo doze pasirodo pabaigos titrai. "Serbiškas filmas" paimdamas kažką primityvaus ir seno, atskleidžia dar vieną kraupų takelį, neišsemiamuose horror labirintuose ir neabejotinai bus vienas geriausių matytų iš šių metų produkcijos. Vertas dešimtuko už savo šokiruojančią vertę, bet vien tam, kad nuraminčiau savo sąžinę ir neliaupsinčiau perdaug tokio šėtono darbo, sakau 9/10 ;)
Neįsivaizduoju ar savo noru žiūrėsiu jį darkart, tamsi, nemaloni, tačiau įstrigsianti patirtis. Rekomenduoju smarkiai, bet būkite atsargūs - Serbiškas filmas, tai filmas siaubo, kuriuo tikrai galima pasibaisėti. Purrrvas