SUSPIRIA [2018]

Vat būna kartais nutinka tokia anomalija kai remeikas pasirodo geresnis nei originalas. Rečiau nei mėlynas mėnulis, bet nutinka ir štai turime naują Suspiria. Argento originalas matytas labai seniai ir viskas kas iš tiesų likę atmintyje tai itin ryškios, gražios spalvos, kažkokia krentanti liūstra ir nepamirštamas nuobodybės jausmas, tad kai sužinau apie tokių filmų perstatymus, pagalvoju, kad gal ir visai verta, o šiuo atveju tikrai neklydau. Naują Suspirią žiūrėjome šeštadieni, ant kosminio povestuvinio pachmo ir manau dar kuris laikas sapnuosiu tuos košmariškus, liguistus vaizdinius.

Čia skirtingai nei originale viskas išskirtinai blyšku ir pilka iki tam tikrų kulminacinių scenų, kurios neabejotinai yra duoklė, bet atrodo žymiai šviežiau ir stipriau. Tamsa, nerimas ir liguista nuotaika persmelkianti šitą filmą, paliko mane nemaloniai suglumusį. Paskutinį kartą taip jaučiausi po Hereditary. Vietomis šauta taip drąsiai, kad atrodo tuoj bus peržengta absurdo riba ir visa rimtis subliūkš, bet tai niekada neįvyksta. Tokiuose paribiniuose atvejuose ir glūdi tikrieji šedevrai.

Nepakartojamai talentinga Tilda Swindon net trijuose vaidmenyse, kurių vienas yra vyras, Tomo iš Radiohead kurtas garso takelis - tik kelios svarbios smulkmenos nusakyti šio deimanto nugludinimo ypatybėms. Ir nors žiūrint vietomis pasirodė kiek ištįsęs, dabar suprantu, kad kitaip nebūtų pavykę sukurti galutinio rezultato tokio unikalaus ir liguisto, kokį turime. Dabar kuo daugiau galvoju apie šitą filmą, tuo daugiau detalių suvokiu ir tuo labiau man jis patinka. Tiesa, pačiam Argento - nepatiko, jis sako kad kūrėjai pramissino pointą, bet gal pergimdytas tvarinys nevisada privalo aklai sekti pirmtako pėdom, ypač jei rado geresnį kelią? Pasiilgta kokybė: neabejotinai vienas geriausių praeitų metų filmų ir vienas geresnių siaubo filmų apskritai.

10/10