Sostų karai, tai ilgas, epinis, draminis fantasy nuotykis ir nors iš esmės fantasy nelabai mėgstu, čia drama ir intriga padaryta taip gerai, kad "sueina" bet kas. Be to, sukištas nemažas biudžetas, o į adaptaciją žiūrėta rimtai, tad niekas neatrodo pigiai ar juokingai, viskas atlikta ir patiekta be priekaištų.
Lai tik drakonai ir milžinai jūsų neapgauna - tai toli gražu serialas ne vaikams. Jame daug nuogybės, sekso ir dar daugiau itin žiauraus smurto, prievartos ir tamsenybių. Ne paslaptis, kad būtent tai ir laiko daugelį fanų prie ekrano, tačiau naivus kvailys tas, kuris įsivaizduoja riterių senovę kaip kilnų ir švarų laiką.
Smagiausia, kad tais papais ir kraujais, neapsiribota. Nors akivaizdu, jog kūrėjai tuo smaginasi, iš esmės - stipri drama yra šio kūrinio stuburas. Pamilstame veikėjus, kurie netikėtai ir negailestingai žūsta, nekenčiame blogiečių, kurie demonstruoja per teliką dar neregėtą žiaurumą, intriga niekada nepaleidžia ir dėl to nuolat išlaiko dėmesį ir jaudulį. Dabar jau kartu su visais galėsiu laukti šeštojo sezono, o tuo tarpu grįžti prie paprastų filmų žiūrėjimo. O prie visuotinių liaupsų serialui, galiu tik prisidėti. Nuotykis išties nuostabus, personažai juntami ir įsiminsiantys ilgam. Labai verta laiko, net ir nesusilaužius kojos ir nemirštant iš nuobodulio. Smulkmenų aptarimas prie bokalo.
