Dar karštas sci-fi jau gerai pažįstamom, bet vis dar aktualiom temom: dirbtinis intelektas, sąmoningas robotas. Kas yra siela ir kas esu „aš“? Kiek daiktas turi būti gyvas, kad jis skaitytusi gyvybe? Tikrai ne kartą jau kelti klausimai šitam žanre, taigi idėjine prasme nieko šitas filmas nesudrebins, bet šiaip, kaip kukliai, tai labai fainai, mielai padarytas ir neblogai visai žiūrisi. Labiausiai įstrigo tokia retro sintezatorinė muzika soundtreke, su „šviežiu“ vaizdu skamba labai gaivalingai ir kuria puikią nuotaiką. Gražūs efektukai, gražūs robotukai. Paprastas, neblogas fantastinis filmukas pasižiūrėti ir greitai pamiršti, bet jei kas netyčia primintų – geru žodžiu paminėti.
7/10
2014/04/10
BANSHEE CHAPTER
Gana originalus ir tikrai nejaukių vietelių turintis 2013-ų siaubiakas apie eksperimentinius haliucinogenus. Režisieriaus debiutas, tikrai neprastas, porą kartų privertė kruptelti, nors tiesą pasakius dažniausiai galima nujausti, kada artėja “gasdinimo” momentas, tačiau bendro malonumo ir nuotaikos tas negadina. Ta nuotaika čia viską labai ir veža, net sunkoka pasakyti ką tiksliai primena (kažką gero) tokia nejauki niūruma, su paslapties ir keisto girtumo šmėklom. Ir tema tokia maloni su tais narktotikais, nedažnai kas ją gerai eksplotuoja ir pateikimas fainas, personažai gana įdomūs ir žmogiški. Kol kas geriausia ką mačiau apie vaistukus turbūt vis dar lieka Altered States…
Smagu, kad pseudodokumentikos elementas įpintas tik kaip prieskonis bendram vaizdui pagardinti, dažniau reikėtų daryti būtent taip, o ne sukarti visko ant “tai nutiko iš tikro” pasakėlės, kuria nieks neikada netikėjo ir netikės. Žodžiu tikrai neblogai, reikės “laikyti akį ant” būsimų režisieriaus darbų. Rekomenduoju tiems, kam patinka visokie LSD horrorai, negeri tripai su kitom dimensijom, taip pat nepaaiškinamos, abstrakčios tamsos / blogio horroras, nesukištas į labai aiškius žanrinius rėmelius.
7/10
Smagu, kad pseudodokumentikos elementas įpintas tik kaip prieskonis bendram vaizdui pagardinti, dažniau reikėtų daryti būtent taip, o ne sukarti visko ant “tai nutiko iš tikro” pasakėlės, kuria nieks neikada netikėjo ir netikės. Žodžiu tikrai neblogai, reikės “laikyti akį ant” būsimų režisieriaus darbų. Rekomenduoju tiems, kam patinka visokie LSD horrorai, negeri tripai su kitom dimensijom, taip pat nepaaiškinamos, abstrakčios tamsos / blogio horroras, nesukištas į labai aiškius žanrinius rėmelius.
7/10
2014/04/08
THE SEASONING HOUSE
Nu prisiskaičiau internete pagyrų, koks čia tamsus ir giliamintiškas, meniškas siaubo filmas, tačiau deja nusivyliau. Mano galva tai tik dar vienas feministinis, 'rape and revenge' tipo siaubiakas ir toli gražu ne pats geriausias.
Kažkoks karas, kažkoks skvotnamis, kuriame pagrobtos merginos tarnauja kaip sekso vergės pasismaginti norintiems kareiviams. Čia taip saldžiai viskas sutirštinta iki beveik absurdiško lygio: visi vyrai bejausmiai prievartautojai gyvuliai, merginos nuolat tik verkia ir rėkia, o viskas kas vyksta tai nuolatinė prievarta ir purvas.
Suprantama, kad tai nebūtų gražus vaizdas, tačiau toks paveikslo sudramatizavimas jau kelia tik kvailą šypsnį. Praradus tą kontaktą su realumu kažkaip apmirė ir pojūčiai, pasidarė neįdomu ir nuobodoka. Antroji - keršto dalis irgi kažkokia antiklimaksiška nors ir laukta (visada smagu matyt kaip kenčia niekšas). Galiausiai pagaliau pasibaigia ir lieka kažkoks beprasmiškam smurtui išmestas laikas. Aš tikrai labai gražiu žodžiu neminėsiu šito filmo, nors techniškai čia lyg viskas ir normaliai padaryta, bet man jis pasirodė tiesiog šlykštus, pseudointelektualus ir galu gale - bevertis. Ir pagyrų tų nelabai suprantu, tikrai nieko ypatingo, sorry.
4/10
Kažkoks karas, kažkoks skvotnamis, kuriame pagrobtos merginos tarnauja kaip sekso vergės pasismaginti norintiems kareiviams. Čia taip saldžiai viskas sutirštinta iki beveik absurdiško lygio: visi vyrai bejausmiai prievartautojai gyvuliai, merginos nuolat tik verkia ir rėkia, o viskas kas vyksta tai nuolatinė prievarta ir purvas.
Suprantama, kad tai nebūtų gražus vaizdas, tačiau toks paveikslo sudramatizavimas jau kelia tik kvailą šypsnį. Praradus tą kontaktą su realumu kažkaip apmirė ir pojūčiai, pasidarė neįdomu ir nuobodoka. Antroji - keršto dalis irgi kažkokia antiklimaksiška nors ir laukta (visada smagu matyt kaip kenčia niekšas). Galiausiai pagaliau pasibaigia ir lieka kažkoks beprasmiškam smurtui išmestas laikas. Aš tikrai labai gražiu žodžiu neminėsiu šito filmo, nors techniškai čia lyg viskas ir normaliai padaryta, bet man jis pasirodė tiesiog šlykštus, pseudointelektualus ir galu gale - bevertis. Ir pagyrų tų nelabai suprantu, tikrai nieko ypatingo, sorry.
4/10
2014/04/07
THE DYATLOV PASS INCIDENT
Vajė, tokia gera koncepcija paimta ir toks baisus promochas. Kas nėra apie "Diatlovo incidentą" girdėjęs, - tai toks tikras nutikimas, kuomet nepaaiškinamom aplinkybėm, Rusijos kalnuose, žuvo visa ekspedicija mokslininkų. Prašome pasiskaityti. Toks tamsus sumanymas galėjo atnešti puikų, originalų, gal net kultinį siaubo filmą, jei tik jį būtų gaminę kažkas, kas nusimano žanre. Negaliu patikėt, kad šitą šlamštą apskritai pastatė patyręs režisierius, sukūręs Die Hard 2, Deep Blue Sea ir net "Skalalazą" su Stalone! :D
Labai blogas filmas visomis prasmėmis ir ne "gerai-blogas", bet iš tiesų - blogas. Absurdišką prunkštimą sukeliančios klišės, apgailėtina vaidyba, vaikiški dialogai, nuspėjamos scenos, grynas amerikietiškas debilizmas. Ir pats jauti kaip kvailėji žiūrėdamas. Labai sunku net sugalvoti kas gerai su šituo filmu. Jaučiuosi susitepęs ir dabar turėsiu eiti į dušą, o kaip blogai turėtų jaustis tie, kurie šita istorija nuoširdžiai domisi ir galbūt net nekantriai laukė šito filmo... Liūdna ir gėdinga. Nuo pat pradžių trenkia išmatomis ir viltys, kad prasidėjus baubams situacija pasitaisys ištykšta į uždarytą tualeto dangtį. Išžiūrima iki galo, bet labai prastas vaizdelis.
2/10
Labai blogas filmas visomis prasmėmis ir ne "gerai-blogas", bet iš tiesų - blogas. Absurdišką prunkštimą sukeliančios klišės, apgailėtina vaidyba, vaikiški dialogai, nuspėjamos scenos, grynas amerikietiškas debilizmas. Ir pats jauti kaip kvailėji žiūrėdamas. Labai sunku net sugalvoti kas gerai su šituo filmu. Jaučiuosi susitepęs ir dabar turėsiu eiti į dušą, o kaip blogai turėtų jaustis tie, kurie šita istorija nuoširdžiai domisi ir galbūt net nekantriai laukė šito filmo... Liūdna ir gėdinga. Nuo pat pradžių trenkia išmatomis ir viltys, kad prasidėjus baubams situacija pasitaisys ištykšta į uždarytą tualeto dangtį. Išžiūrima iki galo, bet labai prastas vaizdelis.
2/10
THE RAID 2
Pirmojo super-boevyko The Raid kažkaip neaprašinėjau, nes tai buvo ryškiai veiksmo filmas, nors ir labai niūrus ir kupinas smurto, pagalvojau, kad nereikėtų jo čia kišti. Tačiau dabar, kai su draugais nuėjome į tęsinio premjerą, supratau, kad čia užtektinai kraujo ir exploitationo elementų, kad drąsiai galima būtų kažką brūkštelt, taigi Reidas 2! Fuck yeah!
Režisierius Gareth Evans turi staigiai augantį ištikimų fanų kalną ir rodos aš taip pat būsiu jo dalis. Filmų jis padaręs dar nėra daug, tačiau pasižiūrėkit kokie jie! Jei pirmojo The Raid neužtektų, po to dar turėjome nerealų jo siaubo segmentą antrojoje V/H/S dalyje. Iškart prišlapiavau kelnaites, kai pamačiau, kad Reidas turės tęsinį, o dabar jau žinome, kad bus ir visa trilogija, kuri neabejotinai taps veiksmo filmų kultu.
Nuoširdžiai nustebau, kad filmą atveš ir į Lietuvos kinus ir naiviai įsivaizdavau, kad salė luš nuo lankytojų. Ironiška, kad atvažiavę daugiau nei valandą ankščiau, kad tik gauti bilietus iš pradžių salėje sėdėjome vienui vieni. Tik vėliau prisijungė dar keletas gerą kiną mėgstančių sielų, tačiau salė vistiek buvo daugmaž tuščia. Neramu, kad tiekėjas ims ir sugalvos atšaukti seansus, kaip nutiko su Machete Kills dėl visiško Lietuvos kino lankytojų neaktyvumo. Ną ką darysi, maža šalis ir daug debilų su prastu skonių, bet vis tiek labai ačiū tiems, kas atvežė ir parodė mums antrąjį Reidą, nes nors nuo pirmos dalies nuotaika gana smarkiai skiriasi, visi lūkesčiai ne tik pateisinti, bet daug kuo ir pralenkti.
Antroji dalis turi daugiau juodo humoro elementų ir jau tokio grynai „smurto dėl smurto“ pojūčio. Pirmojoje dalyje tas žostkas smurtas pridavė kraupaus realumo visai tai muštynių choreografijai, na o šitoj vietom matosi, kad kraujo pripilta vien tam, kad jo būtų kuo daugiau. Nesakau, kad nesmagu, tik kartais gal ne visai tiek reikalinga... Ką aš čia kalbu... Labai reikalinga ir išganinga. Šiaip The Raid yra kietas ir visi suprantame, kad dramos tikėtis kvaila.
Į kiną ėjome vien bachūrai ir tikrai geras sprendimas buvo moteris palikti namie. Tai grynai berniukiškas filmas su berniukiškom paniatkėm. Tai yra totalus snukiadaužis, tiesiogine to žodžio prasme, be jokių išlygų ir kompromisų. Tai brutalus veiksmo filmas, kuriame istorija/scenarijus dalyvauja tik kaip antraplanis dalykas, padedantis parodyti daug išradingų muštynių ir grubaus smurto. Tai ir yra tikrasis exploitation mieli kolegos, - nepriekaištingas ir išradingas Reido dantų barškinimas trunkantis net dvi su puse valandos, kurios nė kiek neprailgsta!
Veiksmas iš daugiabučio persikelia į platesnius Džakartos klodus: kalėjimą, gatves, metro… Automobilių gaudynių scena itin stipri, bet iš tiesų visi kovų epizodai labai įsimintini ir savaip prikolni. Jei tik pradedi parintis, kad nesupranti kas vyksta siužetinėje linijoje, tuoj pati esi atmušamas grubiu actiono epizodu ir greit prisimeni ko čia atėjai. Smagu ir kvapą gniaužia. Jei tik visi tęsiniai tokie būtų. Pisiu dešimtuką, nes nematau daug priežasčių kodėl ne. Eikit į kiną kol dar rodo. Dešimtmečio boevykas bus šita trilogija, pamatysit.
10/10
Režisierius Gareth Evans turi staigiai augantį ištikimų fanų kalną ir rodos aš taip pat būsiu jo dalis. Filmų jis padaręs dar nėra daug, tačiau pasižiūrėkit kokie jie! Jei pirmojo The Raid neužtektų, po to dar turėjome nerealų jo siaubo segmentą antrojoje V/H/S dalyje. Iškart prišlapiavau kelnaites, kai pamačiau, kad Reidas turės tęsinį, o dabar jau žinome, kad bus ir visa trilogija, kuri neabejotinai taps veiksmo filmų kultu.
Nuoširdžiai nustebau, kad filmą atveš ir į Lietuvos kinus ir naiviai įsivaizdavau, kad salė luš nuo lankytojų. Ironiška, kad atvažiavę daugiau nei valandą ankščiau, kad tik gauti bilietus iš pradžių salėje sėdėjome vienui vieni. Tik vėliau prisijungė dar keletas gerą kiną mėgstančių sielų, tačiau salė vistiek buvo daugmaž tuščia. Neramu, kad tiekėjas ims ir sugalvos atšaukti seansus, kaip nutiko su Machete Kills dėl visiško Lietuvos kino lankytojų neaktyvumo. Ną ką darysi, maža šalis ir daug debilų su prastu skonių, bet vis tiek labai ačiū tiems, kas atvežė ir parodė mums antrąjį Reidą, nes nors nuo pirmos dalies nuotaika gana smarkiai skiriasi, visi lūkesčiai ne tik pateisinti, bet daug kuo ir pralenkti.
Antroji dalis turi daugiau juodo humoro elementų ir jau tokio grynai „smurto dėl smurto“ pojūčio. Pirmojoje dalyje tas žostkas smurtas pridavė kraupaus realumo visai tai muštynių choreografijai, na o šitoj vietom matosi, kad kraujo pripilta vien tam, kad jo būtų kuo daugiau. Nesakau, kad nesmagu, tik kartais gal ne visai tiek reikalinga... Ką aš čia kalbu... Labai reikalinga ir išganinga. Šiaip The Raid yra kietas ir visi suprantame, kad dramos tikėtis kvaila.
Į kiną ėjome vien bachūrai ir tikrai geras sprendimas buvo moteris palikti namie. Tai grynai berniukiškas filmas su berniukiškom paniatkėm. Tai yra totalus snukiadaužis, tiesiogine to žodžio prasme, be jokių išlygų ir kompromisų. Tai brutalus veiksmo filmas, kuriame istorija/scenarijus dalyvauja tik kaip antraplanis dalykas, padedantis parodyti daug išradingų muštynių ir grubaus smurto. Tai ir yra tikrasis exploitation mieli kolegos, - nepriekaištingas ir išradingas Reido dantų barškinimas trunkantis net dvi su puse valandos, kurios nė kiek neprailgsta!
Veiksmas iš daugiabučio persikelia į platesnius Džakartos klodus: kalėjimą, gatves, metro… Automobilių gaudynių scena itin stipri, bet iš tiesų visi kovų epizodai labai įsimintini ir savaip prikolni. Jei tik pradedi parintis, kad nesupranti kas vyksta siužetinėje linijoje, tuoj pati esi atmušamas grubiu actiono epizodu ir greit prisimeni ko čia atėjai. Smagu ir kvapą gniaužia. Jei tik visi tęsiniai tokie būtų. Pisiu dešimtuką, nes nematau daug priežasčių kodėl ne. Eikit į kiną kol dar rodo. Dešimtmečio boevykas bus šita trilogija, pamatysit.
10/10
THE WALKING DEAD [Season 4]
Štai jau turime ir pilną ketvirtąjį sezoną mūsų niūrius pirmadienius šviesinančio, nesilpnėjančio, vis dar kupino dramos ir smagios įtampos, zombinio serialo. Tikrai nebeturiu daug ką pasakyti apie jį, bet pagalvojau, kad jau rečiau kažką parašau pastaruoju metu (vis dar žiūrime serialą Breaking Bad + pilna visokių kitokių reikaliukų) tai gal nors kažkokį simbolinį įrašą paliksiu.
Didžiausias trūkumas man, kaip jau sakiau ankščiau – zombiai. Erzinantys, vienodi, šniokščiantys ir kriokiantys. Labai pilki ir be fantazijos. Ne tokie zombiai mus šiurpina labiausiai, toli gražu. Tačiau drama, intrigos, nuotykiai ir nuotaikėlė tikrai nuo kokybiškiausios lentynos, tai bendrą vaizdą vis dar atperka.
Kas labai patiko šiame sezone, - tai antroji jo dalis išėjusi šį pavasarį. Pagaliau pasibaigus kalėjimo „etapui“ personažai atitrūksta nuo veiksmo vienoje vietoje, kuris buvo nejuokais įgrįsęs (tai ferma, tai kalėjimas). Antroji sezono dalis yra tikras survival horror, kaip mėgstamiausiuose kompiuteriniuose žaidimuose, kai veikėjai nuolat nesaugūs, blaškosi po apokalipsės nusiaubtas vietoves ieškodami kur nusnausti ar ką suvalgyti. Jiems reikia „atrakinti“ vis naujas patalpas, aptikti vis naujų prikolų, visokių nemalonių vaizdelių ir vietelių, sutikti kokių nors frykų. Tokia klajojančių-survaivorių koncepciją man ko gero priimtiniausia, nors ir suprantu, kad ilgai taip būti negalės.
Na, bet ne kokia pabaiga su prižadėtuoju rojumi – stotimi Terminus vis tiek intriguoja, rudenį vėl smalsiai sėsim prie ekranų. O dabar labai neverkime, yra pilna kitų puikių serialų, kurių dar nematėme!
Didžiausias trūkumas man, kaip jau sakiau ankščiau – zombiai. Erzinantys, vienodi, šniokščiantys ir kriokiantys. Labai pilki ir be fantazijos. Ne tokie zombiai mus šiurpina labiausiai, toli gražu. Tačiau drama, intrigos, nuotykiai ir nuotaikėlė tikrai nuo kokybiškiausios lentynos, tai bendrą vaizdą vis dar atperka.
Kas labai patiko šiame sezone, - tai antroji jo dalis išėjusi šį pavasarį. Pagaliau pasibaigus kalėjimo „etapui“ personažai atitrūksta nuo veiksmo vienoje vietoje, kuris buvo nejuokais įgrįsęs (tai ferma, tai kalėjimas). Antroji sezono dalis yra tikras survival horror, kaip mėgstamiausiuose kompiuteriniuose žaidimuose, kai veikėjai nuolat nesaugūs, blaškosi po apokalipsės nusiaubtas vietoves ieškodami kur nusnausti ar ką suvalgyti. Jiems reikia „atrakinti“ vis naujas patalpas, aptikti vis naujų prikolų, visokių nemalonių vaizdelių ir vietelių, sutikti kokių nors frykų. Tokia klajojančių-survaivorių koncepciją man ko gero priimtiniausia, nors ir suprantu, kad ilgai taip būti negalės.
Na, bet ne kokia pabaiga su prižadėtuoju rojumi – stotimi Terminus vis tiek intriguoja, rudenį vėl smalsiai sėsim prie ekranų. O dabar labai neverkime, yra pilna kitų puikių serialų, kurių dar nematėme!