2013/11/02

INSIDIOUS: CHAPTER 2

Atsiprašau, kad nieko nepavyko parašyti per patį Helouvyną, čia dėl darbų taip gavosi, visą savaitę kėliaus 4 ryto, po to nelabai ir pavyksta susikaupt filmui, tačiau nevisąlaik snaudžiau, pasidžiaugsiu. Penktadieni su draugais pasiorganizavome nueiti į kino teatrą ir pasidarėm labai kokybišką double feature vakarą. Pirmiau su rimtesniu Insidious tęsinio pagaugu, po to atleisti įtemptas galunes - antrąja Machete dalimi. Po visko, vidurnakty, pakeliui namo, dar neplanuotai sustojome pasivaikščioti, žvakių jūroje paskendusiose, kapinėse. Graži lietuviška vėlynių tradicija tapo puikia mūsų helouvyniško lapkričio penktadienio vyšnia ant pyragėlio. Tai ką gi matėm...

Po pirmojo Insidious vien nuo to žodžio plaukai ant rankų pasišiaušia, tokį kraupulį įvarė siaubo išganytojas James Wan, kuris pastaruoju metu regis įkalė energetinio ir išpėrė porą neblogų filmų iškart (žr. The Conjuring). Labai apsidžiaugiau pamatęs, kad bus tęsinys, tačiau kiek nerimavau, kad plakate ir treileryje vėl tie patys veikėjai. Atrodė lengva susimauti, kai vėl paimama ta pati jau nuoširdžiai iškankinta šeima ir jiems teks visą tą šūdą išgyventi iš naujo, bijojau, kad bus kažkaip nenatūralu. Tačiau gavosi visai nieko, gal daugiau idomiai, nei baisiai, tačiau vistiek smagiai. Istorija tęsiama, kaip pamenate su tėvu iš "šešėlių realybės" grįžo dar kažkas. Čia daugiau koncetruojamasi į tai kas tas kažkas, kokia jo istorija, kodėl ši esątis tokia nedraugiška ir t.t.

Kai pirmas filmas taip aukštai iškėlė kertelę gal ir nereikėtų nustebti, kad antras nebe tokį gerą įspūdį paliko, tačiau tikrai neturėsiu daug priekaištų, man vistiek geriau už The Conjuring. Wanas žaidžia visiškai klasikinėm siaubo filmų kinematografijos klišėm: staigūs iššokimai, veidrodžiai, išblyškę snukiai, isteriški garsai ir t.t., tačiau tą daro taip mesitriškai, kad tai nė kiek neerzina, o yra be galo smagu. Panašiai kaip kokiam siaubo kambaryje atrakcionuose, kur žinai, kad tave gąsdins ir esi tam nusiteikęs, tačiau kai kas iššoka, vistiek krupteli ir poto seka smagus juokas... "prigavot". Tai Insidious tęsinio tokia pramoginė vertė ryškiausia, tai puikus pasivažinėjimas šiurpulių kalneliais kino teatre. Na ir aišku smagu pamatyti kuo baigiasi visa ta istorija veikėjams iš pirmos dalies, nors tas deja ir atskleidžia šiokį tokį žavingos paslapties šydą. Nepatiko gal dar ir toks priforsuotas humoras, su ne itin vykusiais bajeriukais. Bet OK, bent galima drąsiai sakyt, kad filmas nepriema savęs per daug rimtai.

Gerai suviniota ir taikliai sviesta klasikinių klišių gniūžtė. Iš pabaigos galima nesunkiai spėti, kad bus ir trečioji dalis, tikėtina, kad jau nebe su ta pačia šeimynėle. Tokiu atveju kažkuriuo metu turbūt turėsim solidžią, smagią ir šiurpią Insidious trilogiją. Vėliau Wanas turbūt imsis kažko idomesnio, o pasekėjai išpers dar šešioliką nelabai vykusių tęsinių, kaip buvo su Saw. Dar kvytkelėjome šiak tiek iš lietuviško vertimo. Viskas su juo gal ir gerai, neversi gi "Vidujybinis", tačiau ant kino teatro bilietų, be lietuviškų simbolių atspaustas užrašas "tunas tamsoje" privertė mus pagalvoti apie žuvies koncervus sandeliuke ir ta proga, padariau šitą video. ;) Su lapkričiu visus siaubo mylėtojai, su vėlynėm, su visais šventais, su helouvinu ir su meile geriem filmam!

8/10

1 comment:

  1. Anonymous5:52 PM

    Lauke audra, namai tušti, pilnatis, pusė dviejų nakties - tinkamiausias laikas žiūrėt vieno šiurpiausių man filmų antrą dalį. Smagiai pasigąsdinau, pojūčiais perspjovė pirmą dalį. Labai geras siaubiakas. Net ir tie minėti kvaili juokeliai buvo toks šviežio oro gūsis, nemaišė man.

    ReplyDelete