COLOR OUT OF SPACE

Sako sunku Lovecrafto raštus ekranizuoti dėl siaubo abstraktumo, tačiau manau tai silpni pasiteisinimai, nes yra apstu vykusių abstraktaus horroro filmų. Nicolas Cage neseniai žybėjęs neoniniame Mandy čia vėl puikiai telpa tarp kosminių, realybę iškraipančių spalvų, o Dust Devil bei Hardware režisierius Richard Stanley puikiai susitvarko su minėto abstraktumo vertimu vaizdais ir rezultate turime vieną įdomesnių praeitų metų siaubiakų. Smagu matyti Keidžą geruose filmuose, po šitiek keistų karjeros posukių, kurie pavertė jį living meme, bet jis yra geras aktorius, nieks to nepaneigs ir jo nuostabus "pervaidinimas" puikiai tinka prie Spalvos iš kosmoso stogą raunančios atmosferos.

Į atokiai gyvenančios šeimynos kiemą nukrenta keistas meteoritas, kuris su savimi atsineša... spalvą. Ši sunkiai apibrėžiama kosminė butybė įtakoja, consumina ir pakeičia viską aplink save. Šeimos gyvenimas tampa siurrealistiniu košmaru greičiau nei jie spėja suprasti, kad kažkas darosi ir kai jie supranta rodos jau per vėlu ką nors dėl to daryti. Paveikiamas tiek fizinis aplinkos būvis tiek laiko ir minčių tėkmė, kas salygoja nelogiškus veiksmus ir įvairius smagiai besižiūrinčius vaizdinius distortionus. Galiausiai lieka nemalonu ir skausminga, tačiau tikrai įdomu, šviežia ir net smagu. Kažką čia sau ras ir Mandy ir Annihilation (kurio recenzijos kažkodėl blet keistai neberandu savo bloge) ir The Thing fanai. Mano lūkesčius tikrai pranoko su kaupu.

9/10