Žmonės sako vengia europietiško kino ir čia yra pavyzdys kodėl. Net ir atėjus išganingai pabaigai ir supratus tą "žinutę" aš vistiek negaliu pateisinti pirmosios valandos šito filmo. Trumpai papasakosiu, yra trijų asmenų šeima ir nevyksta NIEKO. Nejuokauju, valanda žiūrime close-up'us kaip jie kramto, plauna mašiną (tris kart!), kaip dukra kasosi, kaip mama eina į parduotuvę ir t.t. Nėra jokio pateisinimo versti žmogų valandą žiūrėt šitus dalykus, net norint pasakyti tai, ką kūrėjai galu gale norėjo pasakyt.
Kad nepasirodytų maža - šie bereikšmiai epizodai perskiriami juodu ekranu - tylos fonu ("pamastykime"), kuris kartais atrodo ištįsta iki kokios pusės minutės ir priverčia mane galvot, kad jei būtų kiek ilgesnis - spėčiau be pauzės nubėgti į parduotuvę alaus, kurio jums tikriausiai reiks išsėdėti šitą europietišką kankynę. Sutinku, kad pabaiga yra stipri ir disturbinanti, bet pasidarykite sau paslaugą, kad kas nors tiesiog prafastforwardintų jum šitą filmą trumpai papasakodamas kas čia vyksta. Pirmą valandą pasakoti vistiek nelabai bus ką, galėsit užsidėt varnelę, kad matėte ir dar parašyti esė etikos mokytojai apie savo jausmus, nes įtariu tai - dažna priežastis šito filmo peržiūrai.
Tai turėtų būti sukrečianti drama, tačiau šitos priemonės mane gal labiau nustebino ir sukrėtė savo erzinančiu akiplėšiškumu. Dabar koks kino advokatas turbūt pasakys, kad kūrėjai to ir siekė, bet aš tada pasakysiu kur jiems reikėtų eiti... Der siebente Kontinent - įžuli, žudanti, bedvasė nuobodybė.
2/10
O tu pažiūrėk į gerąją šito reikalo pusę - po septinto kontinento net tokio tipo horror/arthouse'as kaip SOMBRE atrodo kupini veiksmo ir prasmės:) Kalbant apie patį Haneke, bent jau man, tai ne pats blogiausias jo filmas ir nors antrą kartą turbūt nežiūrėsiu, bet dėl pirmo nesigailiu.
ReplyDelete