Tema klasikinė - meilė, fone cirkas, veikėjai - jo aktoriai: linksmasis klounas, priešprieša liūdnasis klounas ir jų dėmesio centras - fatališka akrobatė, puikiai įkūnijanti tą ironišką "moterišką logiką". Vieno žmogaus jai reikia, kaip aistras keliančio žvėries, kito, - kaip švelnaus draugo ir užuovėjos. Vieno jai nepakanka, abiejų turėti ji negali. Aistros eskaluojamos iki aštrios beprotybės, kuri veikėjus beveik paverčia savotiškais monstrais, bet tuo pat metu ir aukomis. Tarsi teatre mes kartu išgyvename jų nuotykius, juokiamės iš jų ir su jais, galiausiai ir ašarą galima nubraukti, ką graudina didesni paveikslai.
Visko čia yra kraujo ir sekso, meilės ir ašarų, sunku apsakyti kai taip meistriškai sukalta viskas ir metama tiesiai į tave, neduodant nė sekundei atsikvėpt. Epinis tripas gaunasi stebint kaip veikėjai vystosi, kam ryžtasi, kaip keičiasi pamažėlę eidami iš proto, ar jo įgaudami (?). Cirkas - tinkamas įrankis tokiam durdomui perteikti, bet ne pačiam cirke čia esmė. Rekomenduoju be išlygų, - tai nuotykis, kurį reikia išgyventi ir pajausti pačiam. Mane tai visiškai nubloškė ir sužavėjo iki kažko, ką pavadinčiau meile.
10/10
Tik dabar šitą atradai?:) Geras, beje, įdomus angliškas pavadinimo vertimas.
ReplyDeleteMan šitam filme pasirodė svarbus ir Ispanijos istorinis kontekstas, todėl ir visas tas perdėjimas, dramatizavimas, beprasmiškas smurtas: du klounai, kovojantys dėl moters, kurią myli, tačiau galiausiai kova tampa svarbesnė už patį rezultatą..
Dėl to istorinio konteksto man atrodo, kad šitas filmas yra ne tiek egzistencinė, bet labiau politinė metafora - liūdnojo/linksmojo klouno kova dėl nenuspėjamos moters ala beprasmiška/beprotiška/morbidiška respublikonų ir nacionalistų kova dėl Ispanijos...Įtaigu, bet visgi geriau ,,Kam skambina varpai" pasiskaityti:)
ReplyDelete