THE EYE

Vaiduokliškos azijiečių kino istorijos tikrai kala į klyną. Nemačiau, kad kam pavyktų geriau padaryti siaubo filmą apie vaiduoklius geriau už azijiečius. THE EYE gal ir ne toks šiurpus lyginant su kitais, bet keletas vietų tikrai išgasdino living shit out of me :) Vienas baisesnių siaubekų, kuriuos pastaruoju metu mačiau. Beabejo jeigu filmą žiūri nusiteikęs jam, o ne tai kaip kiti įsijungia ir tik ir žiūri prie ko prikibti. Tokiu atveju THE EYE gali pasirodyti gan vidutiniškas, tačiau vistiek nepatikėčiau jei kas man sakytų, kad nė vienoj vietoj neišsigando :) Gal tik galas kiek per silpnas, pirma pusė kažkaip įspūdingesnė buvo. Na ir gal šiek tiek per daug dramatizmo vietomis įpinta kaip siaubo filmui, bet man tai nepasirodė kaip trūkumas. Tai ką pavadinau „dramatizmu“ išties ir sukelia tą siaubo-ramybės efektą kai siaubo scenas keičia ramybės jausmas ir galutiniam rezultate gimsta kažkokia „susitaikymo“ emocija. Per šį susitaikymą tarsi įveikiamas siaubas. Tikrai vertinu kai kūrėjai gerai perteikia šį jausmą, o aziječiams (Šiuo atveju – Hong kongas), pastebėjau, - tas sekasi geriausiai. Tad taip ir THE EYE istorija rutuliojasi per šias siaubo – ramybės kaitos nuotaikas.
Mergina, būdama tik dviejų metukų, prarado regėjimą. Dabar ji pasidaro operaciją, kad vėl galėtų matyti. Nelengvai prisitaikydama prie vizualaus pasaulio ji ima matyti ir tai ko parasti žmonės negali – numirėlius. Dovanėlė ne iš maloniausių, mergina tenori ramybės, tad ima ieškoti išeities.
Keletas scenų atima kvapą, keletas pagraudina širdį, visas kūrinys labai gerai „susivartoja“ ir palieka teigiamų emocijų. Tikiuosi ir šitą amerikonai sušiks nutarę perstatyti. Čia žinoma ironizuoju, nes vis dar negaliu susitaikyti su ta mintim, kad jie pertatinėja SHUTTER ir TALE OF TWO SISTERS. :/ Būtų juokinga, jei nebūtų graudu ;)