2015/05/06

VAIDUOKLIS, KURIO NEPRISIMENU

Atleiskite vėl, už itin retus įrašus, galva vis užimta kitais dalykais ir siaubo filmų ne tiek daug tenka pažiūrėt, kiek norėtųsi. Štai ką tik paatostogavau Amerikoj, buvau Los Andžele ir San Fransiske. Aplankiau ir Universal Studios Holivude, tikrai viena įspūdingesnių dienų gyvenime, net ne tiek dėl išprotėjusių karusėlių kino tema, kiek dėl informacinės dalies. Buvau studijos ekskursijoje, kur filmuojami tikri filmai, mačiau kaip sukuriami spec. efektai ir panašiai, galite suprasti kaip tai reikšminga tokiam kinožmogeliukui.

O Lietuvoje irgi geros naujienos: jaunas režisierius Jonas Trukanas, Kino Pavasario festivaliui numetė lietuviško horroro šmotą. Trumpametražį, 15min, tačiau tikrai neprastą - Vaiduoklis, kurio neprisimenu. Kadangi filmas trumpas, o žiūrėjau dar prieš kelionę, tad daug neprirašysiu, bet tikrai privalau atkreipti dėmesį, visų kam įdomu, nes toks dalykas kaip siaubas lietuviškame kine, - tikra egzotika.

Filmą galima būtų sukapot į tris sardeles, po penkias minutes. Jis prasideda meniškai, visai subtiliai/rimtai ir akimirką, net baugiai. Vėliau nuotaika šiek tiek pakeliama komedijine situacija, primenančia kažkokį klasikinį rytų europos anekdotą. Trečia dešrytė - beveik draminės išvados, mano nedideliam nusivylimui paaiškinančios tokią įvykių eigą ir bendrą idėją. Asmeniškai manęs net tiek nesuerzino tas "Dviračio šou" viduryje, kiek antgamtinį elementą paneigianti kulminacija. Jei jau pasirinktas toks pusiau šmaikštus priėjimas, galima ir finale būtų truputi groteskėlio įbert. Net nesunkiai pakoregavus esamą medžiagą galima būtų išgaut kitokį rezultatą, bet į smulkmenas nesileisim, nes čia tik mano nuomonė, nenoriu spoilinti ir taip trumpo filmo, o ir šiaip - turim ką turim.

Tokie eksperimentai džiugina ir jų reikia žymiai daugiau. Pastatyti filmą - absurdiškas kiekis darbo, tad būti gudriu kritiku prie kompo ekrano visada patogu, tačiau svajoti niekas netrukdo ir aš viliuosi, kad greitu metu lietuviškam ekrane pamatysim ir kažką rimtesnio siaubo žanro, nei šitas shortas ar Rūsys. Kolkas iš ant vienos rankos pirštų telpančių bandymų, labiausiai kepurę norisi nukelti Buožytės Knell, išleistam ABCs of death 2. Lietuva gal ir brandina humoro jausmą, tačiau mūsų įsišaknijęs folkas - tamsus, baugus ir liūdnas, tad mano galva stipriausias horroras gautųsi kertant būtent per tai.
Kaip trumpametražiams įprasta - daug nesikabinėsim.

7/10

No comments:

Post a Comment