2012/10/07

LAKE MUNGO

Turiu idėją, svajonę, kuriai turbūt nelemta išsipildyti: ekranizuoti Vienuolio Veroniką Paskenduolę j-horroro stiliumi. Su lietuviška autentika žinoma, nekopijuojant aklai, bet pasimokant iš Azijos meistrų susukti tokį tamsų niūralą, po kurio premjeros po to ištarus "Veronika" visiem dingtų šypsenėlės.
Vizija graži, bet žinant Lietuviško kino situaciją to, veikiausiai, niekad nebus, tad belieka atsidusti, o štai Australai jau turi savotišką Paskenduolės versiją, tik be jokių niekšingų katalikų.

Su minimaliu biudžetu 2008-ais išvydo pasaulį šitas perlas. Padarytas kaip dokumentinė laida Lake Mungo pasakoja apie begalinį skausmą ir sielvartą, kuomet netikėtai ir, žinoma, per anksti miršta mylimas žmogus. Šeimos tragedija prasideda saulėtą dieną, kuomet per maudynes vandenyje dingsta paauglė Alice, - dukra, sesuo. Pradžioje užpuola nežinomybė, vėliau neviltis, ne už ilgo randamas ir kraupiai atrodantis kūnas. Visi šeimos nariai pasakoja apie savo išgyvenimus tuo sunkiu gyvenimo periodu, tamsiausias jų dienas.

Su tragedija susitaikyti šeimos nariams itin sunku ir Alice atminimo jie niekaip nepaleidžia, tad ši pradeda vaidentis. Tai stovi kampe kokioj atsitiktinėj nuotraukoj, tai šmėkšteli kokiam šeimos video, krebžda savo kambary ar aplanko naktiniuose košmaruose. Vis kasinėdami tą istoriją šeimos nariai, bei aplinkiniai aptinka ir tokių faktų, kurių apie šią merginą nežinojo, viskas veda prie šiurpių išvadų, laiks nuo laiko atrandant ir žiūrovui įkišant kokį mobiliaku užfiksuotą filmuką ar perskaitant dienoraščio įrašą.

Svyruojama tarp dramos ir siaubo. Pavaizduotas ilgesys, liūdesys ir sielvartas sukuria tikrai niūrią atmosferą. Vaiduoklio pasirodymai ne "šokinėjantys", o veikiau pilkai šalti ir statiški, kas prideda filmui solidumo ir rimtumo. Net su alum, lempute ir dviese vistiek buvo nejauku žiūrėti šitą filmą, nors drama ir ima viršų. Alia-dokumentikos stilius čia tinka puikiai, neerzina ir gal kokioj vietytėj ir perlenkta lazda su detektyvu, visgi įspūdžiai apie filmą - patys geriausi. Garso takelis puikiai tarnauja vaizdams, antgamtinis elementas taip pat atrodo gan intelektualiai, palyginus su Insidious dujokaukių ir lazerių šou. Žodžiu ramaus judesio, slegianti, tamsi drama, kuri labai tinka prie šio tamsaus metų laiko, mirštančių medžių lapų ir lietaus barbenančio į stiklą.

9/10



No comments:

Post a Comment