2010/10/24

DEADGIRL

Nustebinęs ir patikęs, štatovskas 2008-ų siaubekas, galiu pasakyt išskirtinai originalus, kas pastaruoju metu Amerikonams lyg ir nelabai būdinga. Pradžioje buvau kiek pasimetęs dėl nerealiai kvailų personažų, bet poto atsipalaidavau, supratau, kad į tai reik žiūrėt daugiau kaip į horror istoriją/pasakaitę, o ne kaip į kažką, kas galėtų nutikti iš tikro (o gal?) ;) Veikėjai savo būdu, elgsena, pasirinkimais ir net, šiek tiek, išvaizda labai priminė man kultinį Return of the living dead 3, tad jei mėgstate tą Yuznos filmą, šitą smarkiai rekomenduoju. Nenoriu daug spoilint, bet tik tai, ką galite rasti ir imdb plot summary: du pusgalviai paaugliai įsilaužia į uždarytą beprotnamį išgerti ir pasiausti. Paslaptinguose labirintuose jie randa užrakintą ir pamirštą merginą... zombę. Jie sumano, kad geriausia ką galima daryti tokioje situacijoje yra laikyti ją prirakintą, niekam apie tai nesakyti ir kasdieną ateiti jos pabarškinti! Na, mačiau jau ne vieną siaubo filmą, bet ši istorija man dar niekur neregėta :) Aišku viskas taip paprastai nesibaigia, bet jau turėsit patys pažiūrėt. Man tai labai patiko, tik, kaip jau sakiau, reikia mokėt užčiuopt tą old-skūlinę pasakėlės iš rūsio nuotaiką, kad pilnai mėgautis, nes tokiem, kurie mėgsta prie visko kibt tikrai nepatiks, Na, o tikriems siaubo fanatikams rekomenduoju iš visos širdies. Šmaikštus, biški debiliškas, vietomis baisokas ir visumoj tikrai kietas, išsiskiriantis ir originalus horroras. "Kiekviena karta turi savo brendimo laikotarpio siaubo pasakėlę." 8/10

2010/10/23

SRPSKI FILM

Šiemetinis "Serbiškas filmas".
Kažkodėl po tokių seansų man itin nelengva juos deramai aprašyti, gal ir nieko nuostabaus, sukrėstom smegenėlėm sunku deramai daryti bet ką, reikalinga pertrauka. Taigi po peržiūros nuėjau vonion, pasileidau ant galvos dušą, palingavau po srove kaip beprotis, kiek apvirškinau ir dabar jau galiu daugmaž susumuoti. Paskutinį kart taip gavęs į dantis turbūt buvau per prancūzų Martyrs. Tiesa, regis nuo tada žiūrėjau dar ne vieną šokerį, tačiau taip -sumuštas- kino nuo tada lyg ir nebuvau, na ar bent jau pirmas savijautos palyginimas toks šovė galvon, tad tebunie. Iš trumpų atsiliepimų jau žinojau, kad reikia tikėtis kažko nemalonaus, bet kaip visad stengiuos prieš žiūrėdamas per daug nesigilint ir neskaitinėt, idant nesusigadint malonumo. Na SRPSKI FILM, nėra koks pseudo snuffas, tai priėmiau kaip geras naujienas, nes į betikslį brutalumą žiūrėt irgi pabosta. Pseudo snuffas tėškia į snukį antižmogiškumu, gyva mėsa, atvira prievarta ir nesuvokiamu smurtu, tačiau tie filmai stokoja sąliginio subtilumo, kurį galima naudoti kaip dvigubai stipresnį ginklą. Nors ir baisimės vaizdais ekrane, mum veikiau gaila, bet kokio žmogaus, nei būtent vieno ar kito personažo. Ši istorija turi stiprų personažų išvystimą, mums leidžiama nuodugniai susipažinti su herojumi, jo šeima, jo mintimis, jo gyvenimu. Todėl kai pradeda dėtis kažkas negero, mes iš tiesų išgyvename skaudžiau. O kai jau negerovės įsibėgėja, patikėkite, šitas cinizmo ir antižmoniškumo traukinys nesustabdomas. Kurėjų fantazija gerokai iškrypus, negana to jie turėjo drasos tai ir įgyvendinti, ko rezultate turime šitą siaubo šedevrą. Ir labiausiai suveikia būtent tas atsargus priėjimas, nes šokiruojanti vertė slypi ne tik detaliam gore, ar beatodairiškam smurte, kaip daug kas mėgsta galvoti. Šlykščiausią ir šiuo atveju itin svarbų vaidmenį vaidina tas šlykštus sarkazmas, juoda panieka tam, kas brangu kiekvienam, be išimties. Filmas drįsta atvirai parodyt tai, apie ką kiti ir pagalvoję žegnojasi, todėl seansas tikrai nebus lengvas, o kažkam nebus lemta jo ir pabaigti. Per lytinius instinktus, hipertrofuotus narkotikais, filmas pažadina pirmykštį žvėrį, tūnantį veikėjo/žiūrovo pasamonėje. Tačiau tuo neapsiribojama ir juodos tepama vis riebiau, kol sutriuškinamas net ir daug horroro matęs vartotojas ir kai pradedi klaust savęs kiek dar juodesnė gali būt ta juoda, filmas paleidžia kulką tau į kaktą, kai su paskutine, šimtaprocentine cinizmo doze pasirodo pabaigos titrai. "Serbiškas filmas" paimdamas kažką primityvaus ir seno, atskleidžia dar vieną kraupų takelį, neišsemiamuose horror labirintuose ir neabejotinai bus vienas geriausių matytų iš šių metų produkcijos. Vertas dešimtuko už savo šokiruojančią vertę, bet vien tam, kad nuraminčiau savo sąžinę ir neliaupsinčiau perdaug tokio šėtono darbo, sakau 9/10 ;)
Neįsivaizduoju ar savo noru žiūrėsiu jį darkart, tamsi, nemaloni, tačiau įstrigsianti patirtis. Rekomenduoju smarkiai, bet būkite atsargūs - Serbiškas filmas, tai filmas siaubo, kuriuo tikrai galima pasibaisėti. Purrrvas

2010/10/18

MONSTERS (2010)

Visai naujas filmas, drasus pavadinimas, į kurį tikrai vargu ar būčiau atkreipęs dėmesį jei ne autoritetingo žmogaus rekomendacija. Filmų tokiu pavadinimu yra ne vienas ir ne du, todėl svarbu pabrėžti ir metus.
Ką tik baigiau žiūrėti, esu labai pamalonintas, po seanso, kurio dėka many šiam vakarui apsigyveno vidinė ramybė. Labai kuklus, tačiau nuostabus draminis sci-fi nuotykis, su įtemptais (ar jei patinka sakykit hororavais) momentais. Nedidelis biudžetas, tačiau nuostabiai išnaudotas, palyginimui galim prisiminti tokius pat vykusius, subtilius ir gražius sci-fi kaip Moon arba Ever since the world ended. Lazerių ir sprogimų čia daug neišvysite, tačiau yra įtikinama vaidyba, tobulas personažų vystimas, ne klišinis siužetas, nuostabus garso takelis ir unikalus, vertingas bendras pojūtis, atmosfera, kurią taip sklandžiai perteikt pavyksta toli gražu ne kiekvienam filmui.
Šio vakaro pažiba, nuostabi gražuolė be prabangių apdarų ir ryškaus makiažo. 10/10

2010/10/15

The DEVIL'S PLAYGROUND

Panašu, kad filmų tokiu pavadinimu yra ne vienas ir ne du. Aš kątik žiūrėjau šviežią, 2010-ų, Anglų kurtą. Londoną ir vėl puola zombiai. Tiesą sakant labai panašūs į tuos, iš 28 Days/Weeks later - pasiutę, greiti, besidraskantis, bėgiojantys, šokinėjantys (kodėl jie tiek daug šokinėja??) ir t.t. Taigi daugiau grėsmingi, plėšrūs, nei kraupūs ir lėti, kaip tarkim Romero zombiai. Šitie dargi išvagoti šlykščių gyslų, kurios yra tarsi užkrato ženklas. Baubiakas visai neblogas - yra kraujo, veiksmo, įtampos ir dramos. Tiesa gal drama mums nelabai rūpi, nors filmas ir stengiasi vystiti personažus, o ir veiksmas vietomis buvo logiškai kvailokas, tačiau iš esmės tai tikrai pavykęs zombinis flickas, kuris turi susilaukti šiokio tokio dėmesio, be abejonės, ir turėtų tikrai daugiau ar mažiau patenkinti subžanro maniakus. Man asmeniškai labai smagu, kad veiksmas vyksta Londone hehe, ir biudžetas ne pats mažiausias leidžia filmui kažkuo pasimaivyti. Visumoje - nieko naujo, bet bent jau normaliai pavykęs mėgstamų klišių pamėgdžiojimas, o horroro mylėtojams tas patinka. Internete žiūriu plaukioja nuomonės jog tai visiškas 28 days later rip-offas... Na ką aš galiu pasakyt, tipo Londonas + zombiai tai jau visiškas ripoffas? :) Eikit nachui, normaliai šitas filmas, ir dar tris skirtingus tokia pat tema pasižiūrėčiau. 7/10



NIGHT OF THE LIVING DEAD: REANIMATED

Kaip supratau tai čia įvairių kūrėjų, įvairiomis animacijos technikomis daryta kompiliacija, sulipdyta į vieną sumuštinį, tiksliai atkartojantį Romero klasikos "Gyvųjų numirėliu naktis" siužetą. Iš pat pradžių matyti daugybė technikų sukrauta vienon vieton, nėra vieno stiliaus, komiksą keičia marionetės, kompiuterinę animaciją keičia pieštinė ir taip toliau. Sutinku darbo įdėta daug, idėja bei pasišvetimas verti pagarbos, bet atsiprašau, atrodo siaubingai. Fanams gali būt smagu pažvelgti į savo meilę kitokiu kampu, bet manau kiti gali paprasčiausiai įsižeisti. Aš asmeniškai jei norėčiau pasižiūrėti paveiksliukų tai tiesiog atsiversčiau komiksą, o ne dėbsočiau į ekraną, kur net iki skausmo žinomą pasakojimą sunku sekti, dėl vizualinės makalynės. Gal kažką sužavės šis eksperimentas ir bus įdomu stebėt kitų išradingumą, bet aš kažkodėl visai nenoriu į tai žiūrėti. Susilaikau nuo vertinimo. Idėja idomi, tačiau kas dabar iš to?

The SHORT FILMS OF DAVID LYNCH

Davido Lynčo fanams - trumpametražės jo kūrybos kompiliacija, kiekviena pristatoma paties Lynčo. Filmai sudėti chronologine tvarka, pradedant pirmaisiais kukliais studentiškais eksperimentais ir baigiant tais, kuriuos kūrė jau būdamas žinomesniu. Kaip fanui, idomu pamatyti kaip vystėsi idėjos ir galimybės, kokia buvo viso to raida. Ši kompiliacija smarkiai priminė man Clive'o Barkerio Salome and The Forbidden. Tačiau tiesą pasakius, tie ankstyvieji eksperimentai gana nuobodūs ir erzinantys, tad vertingi daugiau tik pažintiniais tikslais. Man asmeniškai labiausiai patiko paskutinė satyra apie rednekus ir prancūzą, prisijuokiau pachmelnas ir tiek. Siurrealistiniai ir rimti šortai kiek privertė pažiovaut. Manau filmas daugiau reikalingas, kaip užfiksuojantis faktas, tačiau jį žiūrėti ne itin smagu. Na, bet Lynčas bent jau pasiglostė savimeilę. Tą patį reikalą patiekti galima buvo ir skaniau. Bet vien jau už rednekus ir prancūzą ryškus pliusas.

2010/10/07

THE LOVED ONES

Hahaha, geras, nesitikėjau. Suradau šitą filmą per 5 minutes, bum, mėginam. Dažniausiai su tokiais šaudymais būna nieko gero arba tiesiog OK, tačiau retkarčiais imi ir pataikai ant kokio gerulio, kaip štai nutiko man šįvakar. Nelabai žinau net kaip čia ir paaiškint, tikrai idiotiškas, tačiau tą suvokiantis, ir pasinaudojantis to teikiamomis galimybėmis, horroras. Siužetas kaip ir bereikšmis - mokyklos išleistuvės, vaikinai ir merginos kviečia vieni kitus į šokius. Gražuolis metalistas atsisako eit su jį kvietusia panele, nes jau buvo sutaręs su savąja. O bjaurusis ančiukas pasirodo yra gera pusprotė ir gyvena vienoje iš tų klasikinių "bepročių šeimynėlių". Tad nori to ar ne, visvien išleistuvių vakarą praleisi su ja! Pagauti metalistą padeda tėvukas, kuris drauge maivosi ir likusį laiką. Viso filmo metu vyksta lyg ir antroji siužetinė linija: stebime kaip herojaus draugas vedasi į šokius kitą panelę metalistę. Jie ten svaiginasi, pisasi, žaidžia nevykėlį ir kietuolę, nuoširdžiai nesuprantu, kam ta antra linija reikalinga, bet man labai patiko, kad ji yra :) Kartais ją stebėt buvo smagiau nei esminius kankinimus. Dar kažkodėl pasakojama apie tai, kad žuvo pagrindinio herojaus tėvas... Wtf? :D Tikrai nesupratau kam visa tai, tačiau man labai patiko. Filmas toks kvailas, kad vietom galima būtų manyti, kad tai tokio horroro parodija. Juodas humoras dažnai vaidina didelę dalį panašiuose filmuose, tačiau čia tas kažkaip sąmoningai debiliška, nors tiesa ir neperlenkta iki shitkoro. Beprasmiškas, kvailas ir labai smagus seansas, prabėgo kaip dešimt minučių, pasijutau kažko išgėręs :) Šaunuoliai, kad taip moka Australai. Mum reik daugiau panašių eksperimentų, jau pripažintose formose ir išbandytuose kloduose. 8/10

2010/10/06

LIFEFORCE

Uou. Laukiau šmaikštaus horrorbilinio mažabiudžetinio pakvailiojimo su kažkokiais zombiais iš kosmoso, o čia gi visas epas :) Visko prikimšta pilnai, ir ko gi čia tik nėra, net per viršų varva rodos. Taip, tai b-klasės filmas ir šiuolaikiniais standartais jis tikrai gali atrodyti cheesy, bet kokie vis dėl to įstabūs tie old-skūliniai efektai, negaliu atsidžiaugti. Man tai vienas gėris pylėsi iš ekrano, ištisas dvi valandas. Gal ir per ilgai, tiesa, galėtų būti pusvalandžiu trumpiau, bet anyway, įspūdžiai kuo geriausi. Režisierius Tobe Hooper, kurį geriausiai žinome iš legendinio Texas Chain Saw Massacre (1974) ir šis fantastinis horror epas - 1985'ų jo tvarinys. Toks viskuo b-moviškai turtingas, kad atrodo sukišo tuomet visą smarvę kiek tik turėjo ir rezultate tas tikrai matyti, oi patinka man tokie dalykėliai dalykaičiai. Filmas prasideda kosmose, kur laivo įgula aptinka milžinišką ateivių laivą. Jie nutaria, kad sekanti proga įkišt snapą vidun bus jau tik jų anūkams, todėl smalsiai įsėlina apsidairyt, kas aišku mena negerą. Tarp kitų keistenybių jie ten randa kelis žmogiškus kūnus, du vyrukus, kurie nustūmiami į antrą planą kvapą atimančios gražuolės, tobulais papais. O taip pat ir didžiulių trupančių šikšnosparnių liekanos. Tuomet nutinka kažkas, visas makaliūšas parsigabena į žemę, kur ir prasideda keistenybės vedančios chaoso link. Trykšta feromonai, švytinčiom animuotom šviesom bėgioja energija, kūnai džiūna ir vėl prisirpsta, dega beprotystės niokojamas Londonas, to meto vizualiniai efektai yra nepakartojami. Fantastiniai išmislai įgauna vis ryškesnę formą, plečiasi mūsų supratimas ir kam rūpi, kad tame nėra jokios logikos, viskas kas vyksta ekrane yra paprasčiausiai awesome. Dar vienas zajabys dalykas iš devinto dešimtmečio, šįvakar prasiskynęs kelią iki mano ekrano. Gera paliko.
8/10