MIDSOMMAR

Šikna spirgėjo jau nuo tada kai išgirdau, kad Hereditary režisierius pastatė naują siaubiaką, o ir laukt baisiai ilgai nereikėjo, vos metelius ar panašiai. Keista, kad net kinuose pas mus tokį rodė, bet tik dabar pavyko pažiūrėti. Na sakykite ką norite, man Ari Aster, kartu su James Wan, yra šio amžiaus masters of horror. Ari filmuose jaučiama sunki vizija, tūno kažkokia dusinanti, košmariška tamsa, kuomet per kelis momentus gali pasidaryti silpna vien tik išgirdus moters riksmą backgrounde ar nemalonų soundtreko akordą. Ir tas nuo pat pirmųjų minučių galioja ir Midsommar. Jau dabar nekantrauju pamatyti ką jis darys toliau.

Tamsiausia įmanoma įžanga be didelių išvadų nukelia mus į saulėtą Švedijos kaimą, kuri keli amerikiečiai turistai įsilieja į savaitę trunkantį vietinių gyventojų ritualą - vidurvasarį, arba kaip mes pavadintume, - jonines. Joninės pas juos spalvinamos gausiu psilocibino vartojimu, kurio poveikis čia labai gražiai ir subtiliai perteiktas, na ir kaip galite numayti, krauju. Kažkas jau matyta Wicker man'e, kažkas dar kažkur, tačiau nors siužetas ir paprastas, šviežias priėjimas padaro filmą labai maloniai žiūrimu ir mano nuostabai, įnešama nemažai humoro, gal net sarkazmo ir jei po Hereditary jaučiausi sutraiškytas ir išsunktas, po Midsommar jaučiu keistą, nelabai sveiką palaimą, bei palengvėjimą.

Iš kinematografinės pusės filmas yra meninis šedevras, kiekvienas kadras atrodo stulbinančiai. Kompozicija, spalvos drauge su garsu ir montažu sukuria nepakartojamą, nuostabią kino patirtį. Galima priekaištauti kad idėjos ne naujos, filmas ištemptas / per ilgas, kai kurie momentai nuspėjami  ir finalas gal kiek absurdiškas, tačiau realybė yra tokia, kad siaubas geriausiai gaunasi padarytas su meile, o jos šiam žanrui čia per akis. Ir ne nauja idėja gali atrodyti nuostabiai kai pastatyta talentingomis rankomis. Ir nors ne gniuždančiai, tačiau filmas vis dar neapleidžia mano minčių, net ir praėjus kuriam laikui po peržiūros. Iki Hereditary pirminiu efektu netraukia, tai aukštai iškelta kertelė, tačiau drįstu manyti, kad kulto statusas akumuliuosis ir dar po daug metų žmonės jį žiūrės, kaip originaliai sulipdytą siaubo filmą, su unikalia dvasia.

9/10