CLIMAX

Nežinau kito režisieriaus, kurio filmai mane taip fiziškai veiktų. Jei matėte Irreversible ar Enter the void, suprantate apie ką kalbu. Pykinimas, svaigstanti galva vien nuo vaizdų ekrane, ką jau kalbėti apie pasakojamas istorijas išryškinant itin dramatiškas smulkmenas. Climax man taipogi siejasi su paniką keliančiu nerimu ir nemaloniu gniutulu po krutine, kuris vis auga ir nepalieka iki pat pabaigos, kuomet kiečiausiomis ekstremalaus prancūziško kino tradicijomis sekant, groteskas nugali žmoniškumą. Ne toks filmas, kurį greitu metu norėtųsi žiūrėti antrą kart.

Taip, beveik fizinius jausmus sukelia ir tikrai pripažinsiu, nebuvau tam pasiruošęs. Išlepau, suminkštėjau, pamiršau net kad taip būna, tad buvau tiesiog nuogas prigautas ir suspardytas. Efektą galimai sustiprino tai, kad nieko apie filmą nežinojau ir nieko labai nesitikėjau, dėl to jei kam čia paskaičius pasirodys "nieko ten jau labai tokio", - atsiprašau. Tačiau tikrai sunku kažką pasakyti apie Climax, visiškai nieko nesuspoilinant. Bent jau išsijunkit šviesą ir pasigarsinkit kolonkes, leiskite būti skandinami.

Visu pirma jis labai spalvingas ir gražus vizualiai, kas nėra nauja Noe kūryboje, tačiau čia smagu, kad įtakos deklaruotos atvirai, tarp jų būtinai paminėtinos originali Suspiria ir Zulawskio Possession. Šokis, spalvos, beprotybė. Sumontuota taip meniškai, vietomis beveik peržengiant artsy fartsy ribas įvairiais pretenzingais navarotais, tokiais kaip pabaigos titrai pradžioje arba opening creditsai viduryje. Kai kurios šokių scenos atrodo kiek ištęstos, bet vėliau supranti, kad esi hipnotizuojamas ir estetiškai išliekama prie "kieto", o ne naivaus meniškumo.
Šis skoningas subtilumas, beje ir sudaro itin skausmingą ir šlykščią terpę baisiems dalykams pavaizduoti. Kai kažkas drėbiama tiesiai į veidą, tai greit ir nejautra ateina, o čia kančia puoselėjama ir kantriai, laipsniškai ugdoma, tad yra efektinga.

Šokių aikštelėje kažkas, kitiems nežinant, Sangrią neatsakingai "paskanina" ekstremaliai dideliu kiekiu LSD. Filmo pradžioje rašo, kad istorija tikra ir taip nutiko Prancūzijoje 1996-ais, tai nėra kažkokia gili mintis ar svarbi žmonijai istorija, tiesiog cautionary tale, apie tai, kad reikia būti atsargiems su svaigalais ir žiūrėti su kuo leidi laiką. Didelė dalis monologų/dialogų pradžioje yra improvizuoti ir daugiau skirti tam, kad parodyti, jog turime reikalą ne su pačiais intelektualiausiais žmonėm, o vėliau veiksme atsiradus psichodelikams tai padeda suprasti, kodėl jų sprendimai tokie nelogiški, elgesys agresyviai neprognozuojamas ir visa naktis turi neblėstantį negero atspalvį.

Tai tikro gyvenimo horroras, patirtis, kurios nelinkėtum jokiam žmogui. Įdomu tai, kad žmonės, kurie nėra bandę psichodelinių narkotikų turbūt matys filmą kitaip nei tie, kurie yra ir matyt vieni labiau empatizuos su skirtingais elementais, nei kiti. Tačiau nereikia daug nusimanyti psichologijoje ar chemijoje, kad matyti kai žmogui negera ir greitai pajausti tą bajerį, kai nerūpestingos linksmybės virsta pragarišku košmaru.
Noe filmai yra instant kultas ir šis - ne išimtis. Patikėkite, nelengvas seansas, bet beatodairiškai šalin nustumiantis pilkesnius, vienodesnius filmus-vidutinybes ir aiškiai užsitikrinantis savo neabejingų fanų būrį. Neblogas hintas - imdb vertinimai, abejingų nėra: dešimtukai ir vienetai.

8/10