MANDY

Jau baisoka yra vat taip paimti ir žiūrėti filmą su Nicolas Cage, nes kažkada buvęs geras aktorius dabar garsėja vaidinimu bet kokiame šūde (girdėjau, kad dėl skolų, vargšas) ir išskirtinai absurdiškais performansais, tačiau vat kartais ima ir atsiranda štai toks filmas, kuris lyg tyčia sukurtas vaidinimo stiliui, kokį įvaldęs Keidžas ir regis niekas kitas geriau ir netiktų jo vieton.

Baikeriai iš pragaro, nuo LSD neišsiblaivančių hipių satanistų sekta ir Nicolas Cage mujuojantis savo paties išlietu keršto kardu, retkarčiais jį pakeisdamas grandininiu pjūklu - ko dar tu žmogau gali norėti? Animaciniai intarpai, puikus autoironiškas humoras? Prašom. O dar yra tokia Oskaro verta vieta, kur pagrindinis personažas, geras kelias minutes, su trusikais ir maikute ant kurios nupieštas tigras, rėkdamas iš skausmo ir sielvarto, tualete geria degtinę.

Pradžioje filmas atrodo kiek lėtokai vystomas, tačiau antroji pusė, kai jau supranti kame čia cinkelis ir įsijauti į tą keistą nuotaiką, yra tyras gėris. Unikali nuotaika ir parinktas koloritas verčia jaustis lyg pati kino juosta būtų buvus mirkyta blogiečių komūnos virtoje rūgštelėje. Pačios Mandy personažas silpnokai atskleistas, nors jos buvimas ekrane nuolat labai efektingas ir charizma stipriai jaučiama.
Nepaisant to, kad objektyvumas verčia rašyti kiek mažesnį balą, rekomenduoju kaip vieną geresnių metų filmų, kuriam didžiausias komplimentas būtų tas, kad nelabai randu net su kuo jį palyginti. Va tokiame kine Keidžui lemta vaidinti.

8/10