Netikėtai kietas, 2017-ų veiksmo trileris su Halle Berry, nori nenori tokiame kontekste prisimenu The Call, bet net sunku pasakyti kuris smagiau žiūrisi, ji tikrai labai gera aktorė tokiam žanrui. Apie gerus trilerius paprastai nėr daug ką pasakoti apart to, kad tikrai intense shit.
Mama pamato kaip kažkas pagrobia jos vaiką, bet vietoj aklos panikos ji iškart sako NO ir puola vytis niekadėjus visais dantim ir nagais kovodama už savo vaiko gyvybę. Visas filmas toliau vyksta tame veiksme, o aš prikaustytas prie kėdės ir sukandęs dantis akimis ryju kiekvieną akimirką. Kažkuo net primena legendinį Speed su Keanu Reevesu ir Sandra Bulldog.
Toks ir turėtų būti trileris, kur žiūrovui rūpi ir jis nėra tikras dėl personažų saugumo.
Net nežinau ar čia reiktų dėti prie fantastikos ar trilerių šitą "istorinį epą", bet kadangi sužiūrėjau vienu kartu tai čiort snym, parašysiu. Tai turėtų būti įtampos kupina drama, apie atšiaurias žmonių gyvenimo sąlygas senovėje, bet iš tikro tai tik laughable, prastai atrodančių kompiuterinių efektų demonstracija, o pati istorija, - tik juoką kelianti tragedija.
Režisierius Rolandas Emmerichas, kuris pastatė amerikietišką 1998 Godzilą, bei Nepriklausomybės Dieną aišku nežiba savo filosofinėm gelmėm, bet net iš jo tikėjausi, bent jau kokybiškos pramogos. Deja 10000 BC žiūrėti ne tik kad nelinksma, bet tiesiog labai kvaila ir neįdomu. Nesupratau nei kas, nei kam, nei kodėl, nei už ką, bet laiką užmušti pavyko, o toks ir tebuvo tikslas.
Dreduoti angliškai, su kažkokiu rytų europos imigranto beždžionės statybininko akcentu, kalbantys veikėjai (suprask geriečiai) susiduria su kažkokiom kitom rasėm (tiesą sakant visa maišalyne debiliškų rasistiniu stereoptipų) ir tuomet jie konfliktuoja pačių susigalvotų prietarų pagrindu. Įvykių tarpusavio ryšys miglotas, veikėjų motyvacija, bei pasiekimai smarkiai prasilenkia su bet kokia racionalia intuicija. Vėliau išlenda kažkokie dejuojantys, bei lyg neprakakodami stenantys Egipto "valdovai/dievai" ir pabaigoje pokšteli labai (ne)tikėtas herojiškas hepi endas. Tiesiog NE.
Apinkybės lėmė, kad kolkas pamačiau tik šį tęsinį, o originalo dar ne, bet kažkaip ir nevilioja, nes girdėjau, kad labai ne kas. Nors aišku reiktų susidaryti savo nuomonę prieš burnojant, bet šiuo metu nelabai turiu laiko gaišti eksperimentams. Kaip suprantu čia spin-offas Conjuringfrančizėje, tiesą pasakius, visai žiūrimas siaubiakas, kas gal ir nėra keista, turint omenyje tai, kad režisierius tas pats, kuris pastatė Lights out.
Lėlių/vaiduoklių horroras, šiek tiek atskiestas netekties skausmo dramyte. Truputi užpisančios mergaitės aktorės. Daugiau mažiau klasikinės siaubo filmų klišės, visai kokybiški jump scares'ai, triukai su įtampa, netikėtumu ir tamsa, nieko "žemes laužančio" tačiau tikrai visai smagų laiką apturėjau. Nepasakyčiau, kad kažkuo išskirtinis siaubo filmas, gal net ir nelabai baisus, tačiau žodis "neblogas" čia visai pritinka, tad jums paliksiu spręsti ar norite mėginti kaip neįpareigojantį žiuralą prie bliūdo čipsų.
Tokie viliojantys vardai: Matthew McConaughey, Stephen King ir toks vaikiškas šūdelis gavosi, kad net truputi skauda žiūrėti. Kažkokie portalai, šokinėjimai tarp dimensijų, vaikas, kuriuo nieks netiki ir vesterniški pasišaudymai kartojant mantras, viskas suplakta į "nuotykį", kurio nei prasmės nesupratau, nei atsiminti noriu tiesą sakant.
Istorija rodos visa pagrįsta tik tuo, kad "aš taip sugalvojau". Taisyklės lyg kokio vaiko sapne, nei sąrišio su kažkuo mum realiai pažįstamu, nei kažkas per daug vaizduotę audrinančio, tiesiog toks "dabar čia vyksta tas, po to nutinka tai, galiausiai nutinka va toks dalykas ir pabaiga."
Tikiu, kad gal skaitant knygą ir kitoks įspūdis, tačiau ekranizacija kelia tik svetimos gėdos jausmą. Net personažai nesimpatiški (nebent vaikio mama truputi hot, RIP in piece) Puikus pavyzdys kai prabangioje pakuotėje pateikiamas paprasčiausias, smirdantis šūdo gabalas. Tinka kaip laiko užmušimo priemonė, bet iš tiesų deja sunku pridurti dar ką nors teigiamo.
