BLACK MIRROR [Season 4]

Atrodo dar nebuvo Black Mirror sezono, kuris nebūtų 10/10. Tradicija tęsiasi, tik dabar jau antrą kart Netflixe ir visos šešios serijos iškart, plius, rodos serialas pagaliau įgyja vis daugiau pelnyto populiarumo, nors ir keista, kad tai neįvyko ankščiau ir dėl šios priežasties panašu, kad ir biudžetas didesnis. Tai matyti ir iš spec. efektų ir iš to, kad režisuoti imasi ir žymus vardai, pvz Jodie Foster.

Kas su šiuo sezonu kitaip, tai kad atsirado daug daugiau juodo humoro ir grotesko. Gal truputi pradėta kartotis ir persūdoma su tom košmariškom "įkalintos sąmonės" įdėjom, bet apskritai yra toks "Pasakaičių iš rūsio" vaibas, kurio ankščiau nebuvo. Tikiu, kad kai kuriuos aršesnius žiūrovus tai gali atbaidyti, tačiau man patinka skoningi bajeriai, tad aš asmeniškai tikrai nieko prieš.

Iš esmės tai konceptas tas pats: tai tamsiosios mūsų pusės atsiskleidžiančios per technologiją. Galima daug kalbėti apie kiekvieną seriją atskirai, nes kiekviena stovėtų ant kojų ir kaip geras, atskiras filmas, bet gal tiesiog trumpai peržvelgsiu, nes geriau, kaip visada, yra pačiam suskanauti šiuos kokybės ženklu pažymėtus kompiliacijos patiekalus. Taigi toliau bus spoilerių ir jei dar nepažiūrėjote, rekomenduoju liautis skaityti ir tiesiog žiūrėti patiems. Netikiu, kad visiškai nepatiks

USS Calister yra Star Treko parodijos stiliumi padaryta istorija apie gyvenime užguitą programerį, niekšiškai išsiliejantį savo užmodintame žaidime. Pradžioje simpatizuojame su šiuo vyruku iki kol nepamatome jo tikrojo veido. Turbūt spalvingiausia ir linksmiausia serija, nuostabus startas.
Arkangel yra apie čipą įstatomą vaikam, kad tėvai galėtų matyti kur jie yra, bet šioje istorijoje mama prakontroliuoja dukrą ir jai suaugus.
Crocodile pasakoja tragišką žudikės istoriją, kurios pėdsakais seka atsiminimus įrašanti technologija.

Hang The DJ turbūt šviesiausia ir romantiškiausia serija šitam sezone, įnešanti į bedugnę truputį vilties, panašiaip kaip mano praeito sezono favoritas San Junipero. Labai gražiai išviniota.
Metalhead yra tiesiog straight forward slasher siaubiakas, dar kart priminsiantis šiuo metu kariuomenės išradinėjamus robotus, dėl kurių vėliau tikrai nieks nesigailės.
Na, o finalinė Black Museum talpina savyje daug artefaktų iš visų sezonų, bet iš esmės tai yra tik groteskiškesnis, įkalintos sąmonės exploitationas, kokį jau matėme White Christmas.

Taigi truputi šmaikštesnis, bet vis dar turintis šarmo sezonas, man nuostabiai žiūrėjosi visos serijos be išimties. Gal ta nespalvota tik truputi sunkiau, bet ji ir ryškiai trumpesnė už kitas, tad bendram vaizdui nepatrukdė, o gal kaip tik net pagerino. Džiugu, kad serialas pagaliau gauna pelnytą dėmesį, nors aišku dažnai ir iš durnų žmonių, bet tik laiko klausimas buvo kada toks geras ir kokybiškas dalykas taps popsu, tad negalima pykti. Tikiuosi sulauksime dar sezono, nekantriai lauksiu ir katutėmis plosiu pirmoje fanų eilėje, širdyje pasidžaugdamas, kad buvau čia nuo pat pradžių.
It’s hard to imagine a bright future, but we must.

10/10