LEFTOVERS [Season 3]

Jau rašiau apie pirmuosius du šio serialo sezonus, tad šį kart gal neišsiplėsiu apie trečiąjį, o tiesiog norisi tarti kažkokį išvadų žodį, mat LEFTOVERS, mano dideliam širdies skausmui, baigėsi. Vos aštuonios serijos, paskutiniame sezone, didžiąja dalimi iš „Miracle“ miestelio nukelia mus į egzotiškąją Australiją, kur tarp didmiesčių dangoraižių ir dykūmos tuštybių, mums jau gerai pažįstami ir, rodos, tokie artimi herojai, toliau mėgina susidėlioti kažkokius atsakymus iš aplink vykstančio randominio chaoso.

Tai vienas gražiausių dalykų, koius esu matęs ir tikrai nesinori tikėti, kad jis baigėsi, nors giliai ir žinau, kad taip turbūt geriau ir vietoj trijų sezonų gavus dešimt, jausmai ko gero sunkiai išliktų tokie šilti. Tačiau vieno nenuslėpsiu – norisi dar. Ir serialui toks būdingas, ilgesio jausmas, nugula sielon kas kart pagalvojus apie viską ką čia matėme. Jaučiu po kelių metų reiks sėsti maratonui ir viską nuosekliai dar kart peržiūrėti šviežiomis smegenimis. Kolkas tiesiog negaliu pabrėžti kaip smarkiai rekomenduoju visiems, dar nespėjusiems pasižiūrėti.

Tai daugiasluoksnė skausminga ir savaip sušildanti patirtis, kupina prasmių ir dramatiškų pamokų. Tikrai nelengva žiūrėti, kas manau iš dalies paaiškina tai, kodėl šis serialas liko toks neįvertintas, nors fanų akimis tai tikras meninis šedevras. Iš kritikos nuolat girdžiu, kad jis depresovas ir daug dalykų lieka nepaaiškintų, tačiau, mano supratimu, tai ir yra viena iš pagrindinių šio serialo žinučių: parodyti kaip žmonės išgyvena ir elgiasi, kai aplink vyksta sunkiai paaiškinami dalykai. Ypač jautrioje aplinkoje, - kai kalbame apie artimųjų mirtį, ar kitokią jų netektį. Be to, tik aklas nematytų tūkstančių tonų labai, labai gero, skoningo absurdiško humoro, kurio čia tikrai pakankamai prikimšta į kiekvieną laisvą tarpelį, o taip pat nebijoma ir labai drastiškai staigiai keisti nuotaikas.

Mirtis dažnai tokia pat efektinga ir nepaaiškinama. Vieni gauna closure, kiti ne, tačiau visiems tenka kas rytą nubusti su tuo nepakeliamu jausmu krutinėje – tavo mylimo žmogaus nebėra. Gyvenimas vyksta toliau, rodos beprotystė gyvena visiškoje harmonijoje su visatos darna ir iš to mes mokomės būti stiprus ir toliau mylėti iki kol ateina ir mūsų pačių eilė. Ir iš čia kyla visos tos fantazijos – „o kas jeigu?“ Ir Leftovers leidžia mums bent trumpam užmesti akį į vieną iš tų „kas jeigu“ realybių. Vienas geriausių kolkas matytų TV serialų, dedu tobulybės štampą: must see
10/10.