HARDCORE HENRY

Vykęs, trumpas rusų kūrybos eksperimentas virto originaliu, pilnametražiu, veiksmo filmu, nufilmuotu iš pirmojo asmens perspektyvos. Nieko panašaus dar neteko matyti, o tokiame lygyje ko gero ir nebuvo padaryta nieko panašaus. Įsivaizduokite nerealaus, steroidų pripompuoto veiksmo filmą, kaip kokį Crank, su fantastikos elementais, kurio pagrindinis personažas esate jūs pats. Jums prie galvos pritaisyta GoPro kamera, nuolat esate įvykių centre ir veiksmo sukuryje, lyg kokiame, pirmojo asmens šaudyklės žanro, kompiuteriniame žaidime. O kad galimybės būtų platesnės - jūs kyborgas! Taigi krentate iš aukščiau, mušatės smarkiau, "pakeliat" daugiau skriaudos ir rezultate gauname žymiai įspudingesnių vaizdų.

Nesismulkinama nė kiek ir linksmybės prasideda nuo pat pradžios. Šaudom, krentam, mušamės, lekia kulkos, skrieja šukės, tykšta kraujas. Patinka, kad veiksmas vyksta Maskvoje, kur pačiam teko lankytis prieš kelias savaites. Pagrindinis personažas Henris, neturi didelės priešistorės ar išskirtinių charakterio bruožų, bet to lyg ir nereikia, nes filmo formatas suponuoja, kad bet kas esantis žiūrovo krėsle, galėtų būti Henris. Tikrasis "vaidmuo" atitenka Sharlto Copley, tam pačiam kietam vyrukui iš District 9, Elysium ir t.t. Kartais gal per naivia maniera jis bendrauja su tuo Henriu ir pasijauti tikrai, kaip per kokio žaidimo treiningo lygius. Siužetas perdaug nejaudina, nes puikiai suprantame, jog esmė ne tame, tad jei kyla kažkokių neaiškumų (o jų - nedaug), greit nusiraminu: "neieškok šiknoj smegenų". Netrūksta komedijos elementų ir yra tikrai gerų bajerių, net jei dialogas ir minimalus, bet užtenka to, kad tiesiog prikolnai sutraiškoma kieno nors galva arba kas nors juokingai sprogsta. Tomo ir Džerio humoras... tik kruvinesnis.

Jaučiu rusai užkliudė aukso gyslą čia ir dabar sulauksime dar ne vieno puikaus tęsinio. Na, o aš savo ruožtu, norėjau pasižiūrėti šį filmą kino teatre, bet deja, kai jau susiruošiau eiti, sužinojau, kad seansai nutraukti. "Nieks nebėjo tai nutarėme užleisti vietą populiaresniems filmams." Tai reiškia, lietuviškom komedijom apie mentus su chalatais. Liūdnoka, nors jau nestebina, nes tas pats buvo su Machetes ir Reido tęsiniais. Taigi sakau ateičiai. Jeigu jau kažką norite pažiūrėti - eikite iškart kai pradeda rodyt, nes po kelių dienų galit ir nebeturėt tos progos.
Šiaip tai nuostabus boevykas ir geras exploitationas. Laikas prabėga super linksmai ir norisi seansą pakartoti. Gal reikės kažkada taip ir padaryt. Tikrai siūlau visiems veiksmo filmų ir kompiuterinių žaidimų fanams, bet patiko net ir mano žmonai, kurios nepavadinčiau nei ta, nei ta. Taigi matyt tikrai puikumėlis, laukiau neveltui ir įspūdžiai džiugina labiau nei tikėjausi.

9/10

MY BOYFRIEND'S BACK

Kai norisi devintam dešimtmečiui būdingo cheesy linksmumo prie alaus ir žavingai kvailos amerikos suburbijos, jungiamės - Grįžo mano vaikinas. Labai naivi ir atpalaiduojančiai tūpa, 1993-iųjų siaubo komedija, apie vyruką, kuris taip norėjo eiti į išleistuves su mokyklos gražuole, kad jam nesutrukdė net jo paties mirtis. Štai ir visas siužetas, tiesą sakant.
Kažkas panašaus turbūt buvo mėginta daryti su siaubingu nesusipratimu Warm bodies? Na, aš jau geriau balsuočiau už šito stilių. Šiek tiek gal turi Re-animatoriaus ar Dellamorte Dellamore elementų, tačiau bendrai paėmus, nė per nago juodimą nėra taip stipru.

Nemažai pokštų yra gana vaikiški ir erzina, kiti visai vykę ir keletą kartų net smagiai susijuokiu balsu. Gerai jei mėgstate tą romantiškai naivią '90's estetiką, bet tiks tik tada kai norisi kažko itin lengvo ir neįpareigojančio, nes pabaigon jau darosi laaabai kvaila. Visai dėl nieko nesukant sau galvos, filmas prabėga greit ir maloniai, jausmai šilti, tačiau, deja, kaip daugelis lengvų dalykų, greit ir pasimirš...
Nostalgiškas, mielas, bet trumpalaikis prikoliukas.

6/10

THE BOY

Walking Dead žvaigždė Lauren Cohan naujame siaubo filme apie lėlę. Jau mažas įsitikinau, kad lėlės gali būti labai baisios, kai apsišikęs žiūrėjau siaubiaką Child's Play apie lėlytę vardu Čekis. Paskui James Wan neblogai jobtelėjo šiurpinančiu Dead Silence visiems mums primindamas šitą dalyką. Lėlinis horroras The Boy taip pat veikia gana gerai, atmosfera slogi ir kraupoka, be to yra kokybiškų, gerai padarytų jump-scaresų, kas džiugina, nes šiais laikais iššokantys gąsdinimai daugiausiai būna pigūs ir nevykę.

Lįst gilyn į siužeto vingrybes ko gero smarkiai ir nereikia, nieko labai šūstro čia nėra. Amerikietė panelė atvyksta į senovinį anglijos namą, prižiūrėti vaiko, tačiau "vaikas" pasirodo tėra pačiuožusių tėvelių numylėta lėlė. Užtenka tiek žinoti ir galima mėgautis, nes turbūt net ir nelabai nuovokiam žiūrovui aišku, kad lėlytė vienaip ar kitaip, atgis. Žemės su dangum nesumaišė, tačiau vieną kartą vakare su čipsais paspoksoti visai apsimoka.

7/10

BLUE VELVET

Tikrai myliu Lynčą, nepaisant kartais per daug kaprizingos psichodelikos, man jo filmai visuomet atrodė stilingi, gražūs ir prasmingi. Ypač mėgstu pabrėžti tiesiog tobulą dramą The Straight Story, kuri parodo, kad šitas režisierius tikrai gali pastatyti ką tik užsimano ir visa ta psichodelika yra kruopščiai iš anksto sumanyta, o ne tik įmesta dėl "kreizi" stiliaus.

Nors Blue Velvet laikomas vienu garsiausių ir geriausių Lyncho filmų, niekad nebuvau jo normaliai matęs. Kelis kart mėginau žiūrėti kai rodė per TV, bet vis užmigdavau nes buvo nuobodu, o taip pat, ko gero, ir smegenėlės dar buvo nepribrendę iki tokių dalykų. Dabar, žmonos įkalbėtas,  pagaliau pažiūrėjau normaliai ir galiu pasakyti, kad puikiai suprantu dėl ko šitas filmas turi "kulto statusą".

Nepriekaištingas, tolygiai išlaikytas, vientisas stilius, ant košmaro ir komedijos ribų sviruojanti "šiza", įtraukianti ir tamsi detektyvinė, erotinė istorija apie geismą, baimę ir prisirišimą. Uždrausto vaisiaus troškimą, paslapties patrauklumą. Man tai, toli gražu, nebus geriausias Lyncho filmas, tačiau nesunkiai galiu suprasti kodėl kai kuriems žmonėms jis galėtų juo būti. Nepamirštami personažai, o ką jau kalbėti apie tobulą pagrindinį soundtreko gabalą, kuris turbūt įsimins iki gyvenimo galo. Antron pusėn buvo pasidarę kiek nuobodoka, bet šiaip - laikui atspari puikuma!

8/10

10 CLOVERFIELD LANE

Patyliukais, nelodamos ir nesiafišuodamos, gudrios kino galvos, išpūpsėjo puikų ir netikėtą, Cloverfieldo tęsinuką. Kas smagiausia, tai kad vietoj įprastinio "dar daugiau to paties" varianto, gauname visiškai naują priėjimą prie naujos (o gal ir tos pačios, - nesakysiu) istorijos. Nebenaudojamas pseudodokumentikos stilius, kaip buvo pirmame filme, o daugmaž visas veiksmas rutuliojasi požeminiame bunkeryje. Kas iš tiesų nutikę - nežino nei veikėjai, nei žiūrovas. Taip pat neaišku ar grėsmė tikra, ar tik veikėjų galvose, ir kur saugiau - išorėje ar viduje? Šie klausimai pakankamai suintriguoja ir patiesia pamatus kokybiškam, bei įtemptam siaubo trileriui.

Kaip trileris filmas ir klostosi didžiąją dalį laiko. Efektas puikus, nes nuolat prigaudavau save svarstant "na kaip gi čia dabar bus?". Skeptikams iškart galiu pasakyti, kad kulminacija yra ir ji dosni, tad nereikėtų galvoti, kad kitoks priėjimas prie istorijos tėra sukčiavimas. Sakyčiau atvirkščiai - kuriama įdomi visata, kurios ribos labai miglotos ir galimas daiktas jog susilauksime dar ne vieno įdomaus filmo, kurio veiksmas vyksta "aplinkui". Na ir išgyvenimo drama bunkeryje savo ruožtu puiki, su posūkiais, intrigom, bei neslūgstančia įtampa. Gerai parinkti aktoriai, nepriekaištinga vaidyba, tvirtai sulipdyta juosta. Teminė muzika taip pat patraukė ausį. Sąžiningai nelabai ir sugalvoju prie ko prisikabinti, retai šiom dienom sulaukiame tokių gerų tęsinių, o ypač tokių, kurie puikiai gali žiūrėtis ir nemačius pirmtako. Gal ir ne tobulas, bet labai, labai geras. Nedvejoję žiūrėkit.

9/10

THE FOREST

Šiemetinis produktas su Natalie Dormer iš Game of thrones. Deja žymus veidukai ne visada reiškia kokybę...
Jauna mergina atvyksta į Japoniją ieškoti savo dvynės sesers, tariamai dingusios žymiajame Japonijos "savižudybių miške". Įžanga atrodo neblogai, spindintys Tokijaus vaizdai traukia akį, bet neilgam. Lyg yla iš maišo, labai greitai išlenda filmo pigumas, kai jau pirmomis minutėmis žiūrovams į veidus pasipila nuspėjami, idiotiški jump-scares'ai, dažnai net neturintys nieko bendro su istorija ar siužetu ir įmesti grynai tam, kad durnoji publikos dalis neužsimirštų, jog atėjo žiūrėti siaubiako.

Greit nelieka jokių klausimų ir apie autentiškumą, matyti jog Japonijoj filmuoti vaizdai greit pasibaigė (ko gero ir su filmo biudžetu), o likusį 90% filmo laiko žiūrėsime į du nelabai tinkančius aktorius, slankiojančius po kažkokį random mišką. Šen bei ten, kas kokias penkias minutes, vis pasigirs tolimas "aukos" klyksmas ar išlįs kokia baisi, jokiam veikėjui nepriklausanti ir niekaip su istorija nesusijusi, kompiuterinė galva. Vien tik tam, kad nepamirštumėte - jūs žiūrite siaubiaką.

Daugybė nuobodaus ir beprasmiško klaidžiojimo miške, veikėjams tai susipykstant, tai susitaikant, be įtikinamos priežasties, užpilama dar viena virtine erzinančių jump-scares'ų, bei nuspėjamų siužeto posūkių.
Aš tikrai pratęs prie visokio šūdo ir dažnai galiu atleisti vieną kitą klišinį epizodą, tačiau kai tartum instinktyviai imi ir nupasakoji filmą pusvalandžiu į priekį, o tada viskas taip ir nutinka, įskaitant net ir smulkmenas, tai jau arba kyla įtarimas, kad aš turiu ekstrasensorinių galių, arba filmas papraščiausiai yra banalus, be jokios fantazijos išspaustas, šūdas. Susierzinimas išlaiko iki pabaigos, tačiau ties viduriu jau apima juoko priepuolis, o gale lieka tik nervas dėl išmesto laiko. Taigi pasimokykite iš manęs ir geriau šiam vakarui pasirinkite intelektualesnį siaubiaką, nes The Forest yra pigus, banalus, nuspėjamas, beprasmiškas, niekutis vaikams.

2/10

THE VVITCH

Ragana, velnias, prakeiksmai... Visad sakiau, - labai turtingi tokia tamsia tautosaka esame ir mes, lietuviai, tačiau kažkodėl labiau koncentruojamės į apgailėtinas kriminalines komedijas apie girtus mentus su chalatais.
Čia rodomas religingos ir prietaringos kaimo šeimynos nuopolis ir negandos ankstyvosios amerikos miškuose. Netoliese tūno blogis, vieną tragediją seka kita, kol pagautas pagreitis leidžia šiai nejaukiai tamsai viską užvaldyti.

Gardi šviežiena. Seniai bematęs naują siaubiaką, kuris būtų toks niūrus ir kraupus. Iš gilios vaikystės čia atgyja visos baisios kaimo pasakaitės, tik visai neatrodo vaikiškai. Lėtas, tįstantis horroras, be pigių jump scaresų, tikrai košmariškas, black metal jausmą turintis kinas.
Primygtinai rekomenduoju visiems, kas nebijo meniškų, rimtesnių ar lėtesnių siaubo filmų, o taip pat ir skaityti subtitrų, nes suprasti ką vapa veikėjai senovine "thy" ir "thee" anglų kalbos forma, kartais kiek kebloka. Nepaisant to - gerklę gniaužiantis atradimas, ilgaainiui manau, įgausiantis kulto statusą.

9/10

HUSH

Absentia režisieriaus darbas. Nuliovas, labai įtemptas, home invasion trileris, kurio originalusis dėmuo yra tas, kad auka ir pagrindinė veikėja - kurčnebylė. Jai, kartu su žiūrovais, tenka ne tik gintis nuo namus puolančio psichopato žudiko, tačiau dar ir ekstremalioje situacijoje kovoti su negalios keliamais trukdžiais. Gana realistiškas siaubiakas, mano manymu buvo tik pora nelogiškų vietelių, tačiau nepaisant to, filmas pilnai išlaiko "nervą" iki pat pabaigos. Gerai praleistas laikas, tik po jo norisi dar kažko, mažiau niūraus, nuotaikai atitaisyti.

7/10

ON THE BEACH

Gana liūdnas, tačiau smagiai žiūrimas, nespalvotas, 59'ų apokaliptinis filmas, su stipria antibranduoline žinute. Meilė, ilgesys, netekties skausmas, stipri neišvengiamos pražūties baimė. Žmogiški dalykai persipinę pasaulinės katastrofos, sukeltos atominio karo, akivaizdoje, kuomet skaičiuojamos paskutinės dienos, o didžioji dalis žemės rutulio - jau tuščia, kraupi dykynė.

Seni filmai nėra mano stipri pusė, tačiau retkarčiais gerai užragauti to bespalvio subtilumo ir čia jis suveikia puikiai, nors daug kas ir paliekama vaizduotei. Graži muzika, šauni vaidyba ir slogi atmosfera. Užburia, įtraukia ir palieka skauduliuką, - neabejotinai rekomenduotina klasika apokaliptinių istorijų mėgėjams.

7/10