SIN CITY: A DAME TO KILL FOR

Net devyni metai praėjo nuo filmo, kuris išmokė mane kaip būti tikru vyru ir visų lauktas tęsinys Damutė verta grieko pagaliau ir mūsų kinuose, kažkaip savaitę vėliau nei visur kitur, bet sulaukiau. Su draugais nuėjome į kiną, šį kart net suprantu kodėl 3D ir tas 3D labai gerai prilipo, retas atvejis. Vėl ta nepakartojama Noir atmosfera ir unikalus judančio komikso stilius džiugina akį, tačiau pačios istorijos pirmoje dalyje kažkaip buvo stipresnės.

Labai džiaugiuosi vėl matydamas Marvą, mano mėgstamiausią personažą, kuriam mirtis nesukliudo toliau gerti ir muštis. Bene pagrindinis vaidmuo atiteko seksualiai baidyklei Evai Green, kuri prajuokino abusrdiška sekso scena 300 tęsinyje, o ir čia 90% savo ekrano laiko ji nevilki ničnieko. Papai gražu ir jos tų papų čia tikrai daug, kad abejingų neliktų, bet šiaip iš veido ji toli gražu nėra graži moteris ir mane šiek tiek erzina, kad vaidinti buvo parinkta būtent jinai.

Taigi pagrindiniai trūkumai - Eva Green, silpnesnis storylainas su kartais neaišku kam reikalingais elementais ir kiek antiklimatiška pabaiga, dėl kurios filmas pasirodė pasibaigęs per greit. Norėjosi daugiau, bet gal ponas Rodriguezas ir misteris Mileris ir trečią išpers, tikėkimės šį kart greičiau? Mielai nueičiau. Jei šitus trūkumėlius atidėjus į šalį tai šiaip puikus tęsinys ir širdis vėl džiaugėsi tykštant tam baltam kraujui. Atmosfera atgaminta puikiai, rodos gali užuost cigarečių dūmus ir viskio pirigarą. Smurtas puikus, seksas aistringas ir žmogaus prigimtis nuodėminga. Viskas savo vietoj.

Pakikenom, apsiameizinom, tikrai verta nueit į kino teatrą, rekomenduoju ir jums. Berniukams gal labiau patinka pasakos apie kerštą ir geležines vertybes, bet šiaip manau visi rastų čia kažką jiems idomaus. Jei ne dėl smurto estetikos tai dėl Evos papų, jei ne dėl tų papų tai dėl stulbinančiai atrodančio juodai balto miesto su dangoraižiais ir palmėm. Jei ne dėl palmių, tai dėl priklijuoto Rurkės smakro ir jo literatūrinio murmėjimo monologais. Pirkčiau dvd, žiūrėčiau dar kart ir nešiočiau maikę išdidžiai, be gandono. Dama verta grieko yra verta grieko. Drąsiai mokat už bilietą.

8/10

DEAD SNOW 2

Tikiu ne aš vienas buvau labai excited, kai pasirodė Dead Snow tęsinio traileris. Tikrai buvo gan malonus netikėtumas, kad tokia smagi norvegiška nesamonė apie nacius-zombius vėl grįš į mūsų ekranus. Laukėm, laukėm ir sulaukėm. Siaubo komedija smagi, originali, tačiau deja iki pirmtako trūksta nemažai. Jei pirmasis filmas ėjosi sklandžiai, juokingai ir puikiai kaip per kokį goro sviestą, čia daugiau jaučiasi kažkokių elementų sulipdimo trūkumų ar kartais net vietų, kuomet skauda nuo awkwardneso.

Geras užmanymas, tas visas drąsus priėjimas su magiškom galiom, rusų prieš vokiečius mūšio atkartojimu ir t.t. Tikrai smagu, bet labai nepatiko kai kurie veikėjai. Tarkime tas pritemptas "nerdų" būrelis, kur matosi, kad aktoriai visai ne nerdai, bet užsidėjo netinkančius akinius ir vis mėgina cituoti Žvaigždžių Karus, atrodo nei šiaip nei taip. Ne juokinga, o tiesiog kažkaip nepatogu. Daug tokių juokelių kurie gal pasiklydo vertime ar specialiai turėjo būti tokie awkward, bbž, bet man kažkaip sunkiai sulindo.

Tačiau nepaisant to, yra ir tikrai gero humoro. Scena su laikraščiu, OMG kaip klykiau. Dar smagiai pasižiūrėta į tuos smurto kine tabu, kur nevalia užmušti kūdikio, invalido ar panašiai. Tad su tais gerais ir prastesniais ingredientais gaunasi toks gana pusėtinas daiktas. Kartais juokinga, kartais nelabai, kartais tikrai įdomu, o kartais paprasčiausiai galvoji 'kas čia per nesamonė'. Trečią žiūrėt jau biški tingėčiau tai gal norvegai šitie jau geriau imtusi ko nors kito, yra tikrai geresnių horror komedijų out there, bet su alum ir pora draugų manau vistiek verta pasismaginti, jei patiko pirmoji dalis. Sieg heil!

6/10

SHARKNADO

25min 17sek. Štai tiek ištvėriau, bet dabar jau nieks negalės sakyti, kad nemėginau :)
Tiesą sakant, net ne taip blogai, kaip tikėjausi. Matosi, kad pastangų įdėjo visi kas dirbo prie filmo, net vaidyba nėr tokia bloga, bet šiurpas iškart nukrečia pamačius "Asylum" kompanijos užrašą ir maždaug tiek kiek ištvėriau ir truko suprast, kad kiekviena gyvenimo minutė tiesiog yra per brangi. Kompiuterinis vanduo, kompiuteriniai rykliai ir Tara Reid. Jei jau ryšitės šitam žygdarbiui, siūlau su chebra ir daug daug alaus!

HER

Neseniai žiūrėjau tokį visai fainą dokumentinį filmuką No sex please we are Japanese apie tai kaip sensta Japonijos populiacija ir ten buvo toks įdomus epizodas apie bičus, kuriems nereikia mergų, nes jie draugauja su... appsais. Pagalvojau, 'na gal ir įdomu smaukyti ant tamagočiaus, anoks čia sci fi', bet štai akį patraukė naujas populiarus filmas apie tą patį, kuriame į šitą reikalą ir apskritai "išmaniąją" šiandienos visuomenę pažiūrėta daug rimčiau.
Jau daug gražių atsiliepimų girdėjau apie šitą filmą, tad maniau žiūrėsiu kritiškai, tačiau deja būsiu prie tų, kurie prisideda prie krūvos liaupsų.

Her yra nuostabus filmas. Tai romantinė drama sumaišyta su šiek tiek fantastikos, kuri visai gali tapti realybe ir gana greit. Užvadinam sci-fi paprasčiausiai dėl to, kad toks dirbtinis intelektas kolkas dar neegzistuoja, bent jau namų vartotojams. Na ir žinoma prie tos pačios dirbtinio intelekto temos, nepamirškime to amžinojo klausimo, kas jei dirbtinis intelektas tampa save-suvokiantis ir kas tada yra siela, kas yra žmogus, kas yra protas, kas yra vertinga egzistencija? Visi klasikiniai, bet, ne "vis dar", o "būtent dabar", labai opūs, filosofiniai klausimai kylantis mokslinėje fantastikoje. Visa tai yra šitame estetiškai gražiame, bet idėjiškai labai liūdname ar net baugiame filme.

Be to ir vaizdiškai ir garsiškai filmas bene tobulas, jei žiūrėti kaip romatinę dramą, labiausiai ko gero priminė man Pasiklydę vertime, o mašinos balsas beje - taipogi simpatingoji Scarlet Johanson. Phoenixo vaidyba stulbinanti, bet kas jam belieka, kai jis praktiškai vienas turi ištraukti visą filmą. Parašymas ir išdėstymas taipogi nepriekaištingi, nesugalvoju jokio liaupsuso, o buvo tikrai vietų, kur buvo galima gana laisvai nuslyst į nuspėjama banalybę, tačiau viso to išvengta. Galiausiai lieka kraupokas pamąstymas ir įtarus žvilgsnis į telefoną. Kaip šiandien bendradarbis išsireiškė "ankščiau kompiuteriai vienyjo žmones", dabar panašu izoliuoja. Tai ne pirmas filmas kuris tyrinėja šitą temą, tačiau pirmas, bent jau mano matytas, kuris tai daro tokiu kampu ir taip gerai. Privalomas visiems nuo romantinių komedijų mėgėjų iki tamsaus sci-fi nagrinėtojų.

10/10

RUNAWAY

Žiauriai mielas nedidelio biudžeto filmukas apie policininkus ir robotus išėjęs tais pačiais metais, kaip ir pirmasis Terminatorius. Lyginti aišku nėra ką, nors temos gal ir kiek panašios, šio filmuko užmojai žymiai kuklesni ir atrodo jis tikrai juokingai šios dienos standartais, tik įsivaizduokite didelį ofiso printerį apsiginklavusį virtuviniu peiliu. Tačiau aš esu neabejingas tų metų madytėms, moterų šukuosenėlėms, vyrų ūsams, miestų vaizdams, sintezatoriniams soundtrekams ir t.t. tai vien dėl to jau apturėjau puikų laiką.

Be galo smagu matyt visus tuos klišinius personažus ir klasikines situacijas: našlys policininkas (žmona žuvus autokatastrofoj), sūnus, kad būtų ką prarasti, nauja žavi partnerė (o-ou, negi bus romanas) ir blogiukas su niekad nedingstančiu evil smirku, na suprantate, viskas matyta šimtą kart, bet taip žiauriai miela, naivu ir juokinga, kad tiesiog negali nesidžiaugti. Jei norite rimto old skūlinio filmo, siūlau pasirinkti kokį kitą. Runaway tinka jei norisi cheesy nostalgijos kai nintendo 'zilitonas' buvo labiausiai pažengusi kompiuterinių žaidimų sistema, o vieta palikta fantazijai atnešdavo įdomiausius potyrius.

5/10

SNOWPIERCER

Korėjietis režisierius Joon-ho Bong, pastatęs The Host ir Memories of Murder dabar pagimdė siurrealistinį anglakalbį kūdikį Snowpiercer, regis dar neseniai rodytą ir mūsų kino teatruose. Prisipažinsiu, tikėjausi rimto, tamsaus mokslinės fantastikos trilerio, bet visai ne taip reiktų šitą filmą žiūrėti. Tai yra groteskiška pasaka su stipriu siurrealistiniu ir literatūriniu pojūčiu, nieko panašaus į tai, ką kramtytų sveikas protas. Na nebent aišku norite šnekėti apie politines ir socialines metaforas ir jų interpretavimą.

Dėl to nusiteikimo pirmą pusę filmo buvau tiesiog sumišęs ir nesupratau kodėl čia viskas taip yra. Kai jau įkirtau stilių (labai padėjo ta akiniuota boba ir vagonas-mokykla) supratau, kad negalima čia nieko už gryną pinigą priimti, nes atrodys kaip paprasčiausia nesamonė. Šitas filmas turėtų būt žiūrimas kaip sapnas, kai supranti, kad taip būti negali, tačiau turi štai tokią situaciją ir ji labai ryškiai nuspalvinta emociškai. Įjungus tą sapno mode'ą filmas tampa tikrai žavingas, nors iki pat galo visvien kelia kažkokių prieštaringų jausmų.

Manau lengviau žiūrėtųsi jei vaidintų Korėjiečiai ir reiktų skaityti titrus. Gal kiek rasistiškai skamba, bet sakau tik iš gerosios pusės, mes jau pripratę prie Azijos keistenybių, tad mažiau laiko reiktų save įtikinėti su tuo keistumo virškinimu. Iš kitos pusės tai smagu, kad filmas imasi tokio neįprasto, labiau animacijai ar net knygoms būdingo pasakojimo būdo. Gal ne visiems jis patiks ir prilips, bet pripažinti reikia, kad įspūdis gana originalus ir mažai su kuo palygintinas. Sėdžiu dabar su vyno taure išmetęs tokią protingą Užkalnio mordą, bet tikrai nesugalvoju kito panašaus filmo. Gal koks City of Lost Children? Bbž, labai seniai žiūrėjau...

Siužetukas toks, kad žemė užšalo ir vieninteliai išgyvenusieji yra nesustojančio traukinio keleiviai. Toks dalykas vargiai įmanomas ir tikslas to traukinio nelabai aiškus, bet apie tai jau sakiau, ne tame esmė. Keleiviai susiskirstę socialinėmis klasėmis, kaip ir visuomenėj - šiknoj vargšaj, prieky - turtingieji. Tarpiniai vagonai yra kažkoks veidrodis įvairių  mūsų visuomenės sluoksnių. Kažkas dirba, kažkas tūsina ir t.t. Šiaip nesinori labai šiknoj ieškot smegenų, tikrai buvo vietų kurios atrodė kvailos ir mažai rišosi su bet kokia logika, bet toks tas kino menas. Čia nėra realybės kopijavimas ir neturėtų būti. Klausimas tik - ar tau tai priimtina ir ar turi tam nuotaikos. Mane kiek erzino, bet buvo įdomu ir galu gale paliko tikrai savotišką įspūdį. Dėl to rekomenduoju tiems, kas nebijo biški keisčiau.

Ar kaip kažkokia Orveliška socialinė metafora ar kaip tiesiog pramoga, filmas visvien suveikia, net ir nepaisant savo chaotiško ir iškreipto stiliaus. Beje vizualiai filmas tikrai gražus ir turtingas. Nenoriu baisiai čia advokatauti ir vaizduoti didelio kino menininko, bet tik sakau kaip jaučiuosi dabar po peržiūros. Pilnai suprantu žmones, kuriem šis filmas nepatinka. Čia kaip alyvuogės, skanu, ypač su vynu, bet patinka ne visiems. Taigi skonio reikalas, spręskit ar norite leistis į groteskišką apokaliptinę pasaką patys. Mano vertinimas šį kart keistai sutampa su imdb. Kramtyti ne visąlaik buvo faina, bet nurijus skonis liko smagus.

7/10

BORGMAN

2013-ų, kaip supratau - Olandų ir Danų filmas. Gal kiek lėtai judantis, tačiau stiprus ir meistriškai padarytas dalykas. Keistas, tamsus, makabriškas ir tuo pat metu kažkiek abusrdiškai juokingas, jis liks galvoje dar ilgam. Siužeto pasakot net nesiimsiu, nes įdomiausia manau kai nieko nežinai, o ir papasakot tiesą sakant nelengva, bet noriu pastebėti, kad visą laik galvodami 'kas gi čia po galais darosi' visų atsakymų vis tiek negausite, tad liks vietos ir interpretacijai.

Šiaip šnekėti apie filmą galima daug, bet manau sąžininga diskutuoti būtų tik su jį mačiusiais. Man asmeniškai iš dalies tai filmas apie žmones-vampyrus, ne apie tuos kur siurbia kraują, bet tuos, kurie kaip sakoma, "ėda gyvenimą", pateiktas tokia smagia horror-dramos forma. Tačiau daug ką čia galima įžvelgti, ne tik tokį sufleruotą fenomeną. Kas norės, galės čia matyt ir religinių ar įvairių socialinių įžvalgų. Gal fantastika be įprastų fantastikos elementų? Home invasion siaubiakas kur aukos pačios įsileidžia skriaudikus, kaip ir gyvenime kartais prisišaukiam negandų patys? Na, niekaip pasakę nepagadinsit.

Palyginti irgi ne baisiai randu su kuo, tačiau manau jis turėtų patikt tiem, kam patinka keistos dramos ar tokios Gummo ar Happiness stiliaus, kur kažkas tiesiog ant tiek subtiliai negerai, kad ne tik kraupu žiūrėt, bet biški net juokas ima. Tačiau nėra tik "kažkas negerai" bilia dėl to, kad būtų "kažkas negerai". Čia daug perkeltinių prasmių ir simbolių, tad kiekvienas gali suprast savaip, kas tik kelia bendrą vertę. Be to lėtesnio vyksmo daugiau priekaištų ir nesugalvoju, tikrai veiksmingas seansas. Kai norėsis truputuką rimtesnio filmo nei Transformeriai, siūlau nedvejoti ir spausti "play". Ilgai nepamiršit, o gal ir kažką prasmingo širdyje pasiliksit.

9/10

THE SIGNAL (2014)

Tik dabar susivokiau, kad jau mačiau filmą tokiu pat pavadinimu, tačiau ničnieko apie jį nepamenu, turbūt nieko gero jei nepameni, net žiūrėdamas į plakatą ar skaitydamas pats savo reviu. Tačiau nereikėtų jų painioti, nieko bendro be pavadinimo čia ir nėra; nei čia remeikas nei ką, tiesiog sutapo taip. Šiemetinis The Signal tai gražiai estetiškai padarytas, atmosferiškas ir visai gudrus sci-fi trileris, nuolat keliantis klausimus ir tuo puikiai išlaikantis dėmesį iki pat galo.

Trys keliaujantys, IT srityje nusimanantys, tačiau iš pažiūros kuklūs ir paprasti jaunuoliai nutaria pasekti juos terorizuojantį hakerį. Atvykę į "vietą" čia randa tik neaiškius trobėsius ir žinoma nutinka kažkas labai negero. Sąmonę vienas jų atgauna keistose patalpose, kur ir prasideda tikrasis veiksmas.
Nuostabi vaidyba, įtikinanti painiava, nuolat leidžia kelti versijas, bet niekad - būti 100% tikram. Ar jie išprotėję? Ar tai kažkoks eksperimentas? Jei taip, tai koks? Socialinis/ fizinis/ biologinis/ psichologinis?

Išvadom gal ir ne visi liks patenkinti, bet net jei ir nutiks taip, siūlau vien dėl kelionės jų link, pabūti suinteresuotiem. Tikrai gerai užliūliuoja bendra, ambientinė filmo nuotaika ir, bent jau man, tokioj būsenoj nesunku praryti bet ką, kas naujo įpinama į siužetą. Gal net ir ne visas smulkmenas supratau bendram paveiksle, bet smagu kai yra apie ką pagalvoti, o taip pat smagu, kad vis dar daromi tokie gana aukšto lygio sci-fi orientuoti ne tik į tai, kaip uždirbti kuo daugiau babkių ar parodyti kuo daugiau efektų.
Taip pat dar turime Fišburnos tarpdantį, kas irgi negali būti blogai.

8/10