UNTIL THE LIGHT TAKES US

Biški parinaus ar tinka čia į mano blogą, bet pagalvojau, kad neįdėjęs jausiuos negerai, reiškia turbūt tinka, visgi "yvil end darknes, Džo". Taigi čia 2008-ų dokumentika apie Norvegijos black metalo sceną ir jos žymiausius žmones bei įvykius. Dėmesio centre - Burzum, Mayhem, DarkThrone, taip pat kalbinami nariai iš Immortal, Ulver, Satyricon ir kitų garsių, esminių grupių. Pasakoja apie bažnyčių deginimus, tarpusavio žudymus ir šiaip meną susijusį su Black metalu.

Patiko, kad parodoma šiek tiek Norvegijos konteksto, vis lengviau ir įdomiau įsivaizduoti šitą šalį. Iš tikro nelabai supratau filmo žinutės ar krypties, nepajutau, kas man būtent norėta parodyti, tačiau liko toks ne itin malonus, juodmetališkas skonis. Niūri, šlapios žiemos atmosfera, gal ir yra geriausia žinutė. Dar supratau, kad dauguma tų bliakerių yra visiški lopai, bet kaip Vargas šneka vistiek įdomu klausytis, turi jis kažkokią charizmą. Kiti bičai daugiau kelia gailestį, nei susidomėjimą.

Jau antra diena klausau dabar vien šitų grupių tai manau savo pėdsaką filmas paliko...
Dar čia ne prie ko, bet norėjau pasidalinti - šiandien žiūrėjau Slacker. Žinote, kad šiaip aš gana atlaidus ir man nesunku įtikti, bet bleeeet kaip jaučiuos išmetęs laiką su šitu tuščiu, hipsterišku, pseudomenininkišku šūdu. Jei kas matė, gal norės padiskutuoti, man tai atrodė tokia gera mintis ir toks siaubingas išpildymas. Tas variantas kai "menas" išeina blogiausiai kaip tik gali, per visus galus, koktu net. Tai va, norėjau pasiskūsti, dabar jau ramiau man. O šitas Until the light takes us, visai geras, jei nors kiek domina Norvegijos metalas, rekomenduotina pasižiūrėt. Bent jau tam, kad pamatyt kokie (ne)simpatiški žmonės groja jūsų mėgstamą muziką.