CITADEL

Ačiū tiems kas parekomendavo, puikiai suėjo šitą tamsią sekmadienio popietę niūrus, košmariškas airių/jk produktas. Kaip viena draugė parašė feisbuke - 'šiandien temsta nuo pat ryto'. Tokia niūri diena, tikrai atrodo šviesos vos pora valandų ir tos blausios kaip mirštanti žvakė, tikras ruduo. Toks ir filmas šitas tamsus, liūdnas ir baugus, negeras sapnas.

Priminė jis man kažką tokio kaip Heartless sumaišius su The Brood ir pridėjus sapno efektą. Tie kapišonuoti UK gengai jau tampa kaip savotiškas, atskiras "blogietis", atskira pabaisų rasė siaubo filmų istorijoje ir nauji filmai toliau gerai plėtoja šitą temą. Kas jie? Demonai? Išsigimėliai? Nelabai aišku, bet jie simbolizuoja ir neša blogį ir tas jų įvaizdis man patinka. Citadel grėsmė dėvi gobtuvą.

Pagrindinio vaidmens atlikėjas, - jaunas tėtis, sergantis agorafobija. Rodos niekad nemačiau šios ligos atvaizduotos kine, bet vaizdelis ne koks. Net patys paprasčiausi dalykai, tokie kaip nueiti iki autobuso stotelės, jam yra pati sunkiausia užduotis. Kartu jaučiame tą paniką, dusimą, įtampa niekad neslūgsta. Plius jau minėjau įjungtas toks dream mode, įmaišyta kažkiek siurrealizmo, tikram gyvenime jokiais būdais negalėtų būti tokių dalykų, tad kai tai supranti, žiūrisi visai kitaip. Negali pabėgti, negali kovoti, graudu.

Filmas tamsėja, tamsėja, link pabaigos tie siurrealistiniai pezalai gal jau pradeda šiek tiek erzinti, bet tas suirzimas netrunka daugiau kaip dvi minutes, visa kita - puikiausias slegiantis gėris, kelionė kartu su personažu, jo kovoje su baimėm ir regis be jokio reikalo jo pečius užgulusiu blogiu. Geras filmas, ne toks gražus kaip Heartless, bet tikrai alsuoja panašia dvasia, o ir šiaip europinė atmosfera ta valdo. Jei nebijot kiek nerealistinio, blogus sapnus primenančio miegamojo rajono horroro - čia puikiausias pasirinkimas toki sušikta lapkričio sekmadieni.

9/10