BLACK MIRROR [Season 1]

Šitam buvo sunkoka ir kažkokį atsipindintį "plakatą" surast, tad uždėjau tiesiog pavadinimą iš įvadinio klipuko. Iškart pasakysiu, kad šitas anglų reikalas įprasmino mano užtarnautą išeiginę, vidury savaitės. Tai šviežiai iškeptas mini-serialas, pirmam sezone tik trys serijos, bet kiekviena jų pilnai galėtų būti atskiras pilnametražis filmas, kino teatruose šluojantis babkes, rimtai sakau, čia ant tiek gerai.

Iš esmės tai ir gaunasi kaip trys skirtingi filmai. Trunka viena serija - beveik valandą, kiekviena su kitais aktoriais, kita aplinka ir kita istorija. Jas sieja gal tik tiek, kad iš esmės tai niūrus mūsų kasdienio gyvenimo veidrodis, tik daugiau pateiktas per fantazijos pusę, ką turbūt ir byloja pavadinimas. Mokslinė fantastika ar trileris čia gudriai pasitelktas, kaip socialinė kritika. Realus ar išgalvotas pasaulis savotiškom priemonėm vistiek šneka apie tai, kas mes per padarai. Kas mus žavi, nugali, paperka ar skaudina.

Žiūrint visas tris dalis iškart pasijutau kone blogai užsigalvojęs, kad pats šitas kūrinys ir tas faktas, kad aš jį žiūriu - tik neatskiriamas dėmuo visko kas čia svarstoma ar kritikuojama, pagaliau galima taip susitapatinti, kad visas kasdienybės spektaklis apie save primena ir prislegia. Aš, kaip tie pasimetę veikėjai ekrane, taip pat tamsoje su ausynėm varvinu akis į tą pačią mediją, su kuria kasdieną praktiškai intymiai santykiaujame ir net nesukame sau galvos dėl to, kas tikra, o kas jau nelabai. Paprastai nemėgstu pigių seilėjimusi kur sakoma "išjunk televizorių ir eik į lauką", bet čia viskas daug sudėtingiau ir tikrai stipru. Be nuspėjamų išvadų, visada su atvirom galimybėm.

Pirma istorija - be sci-fi. Ji pasakoja apie tai, kaip pagrobiama britanijos princesė. Mainais į jos gyvybę pagrobėjai nori tik vieno, - kad Anglijos ministras pirmininkas, gyvam eteryje, žiūrint visai šaliai... papistų kiaulę. Pirmas įspūdis galvytėje suprocessinus tokia idėja sukelia juoką, tačiau čia viskas nutapoma labai realiom spalvom ir komedija tampa šlykščia, nemalonia, gilius žmogiškumo ir visuomenės klausimus, už nervų galiukų tampančia, istorija. Gal kiek ir aštrus paveikslas, bet manau labai sveika. Efektingas trileris.

Antra istorija vyksta sunkiai apibrėžiamoj erdvėj, kuri turbūt veikia geriau, jei iškart priimame ją, kaip alegoriją, kažkokią perkeltinę vaizdinę priemonę, o ne kaip pilnai nuo a iki z įsteigiamą naują pasaulį. Tačiau kiek pagalvojus, - turbūt dauguma tikrai gerų ir laiko patikrintų sci-fi filmų, būtent tokie.
Pačiu pirmuoju potyriu man kažkas šaukia apie mūsų gyvenimėlius ekonominių procesų gniaužtuose. Kasdienybės, bukinančio darbo konfliktas su saviraiška ir begaliniu jos troškimu. Noru būti 'kažkuo', tarp bliaunančių avių bandos, tačiau tuo pat metu suprantant, kad be tos pedalus minančios ir į ekranus žiūrinčios avių bandos, nebūtų ir to 'kažko'.

Ar mūsų gyvenimai tikrai tokie jau unikalūs ir ypatingi, ir jei taip, kas būtent juos tokiais padaro? Gal visi mes kvėpuodami tuo pačiu mėšlu išgyvename sąlyginai panašius patyrimus? Ar noras rytoj gyventi geriau ir to noro užturbintas dar gilesnis murkdymasis kasdienybės šūde yra smerktinas?
Liūdna ir baisi vizija, o dar baisiau supratus, kad nelabai čia daug ir tos fantastikos.

Paskutinė serija daugiau knaisioja žmonių tarpusavio santykius. Melą, meilę, pavydą ir t.t. Fantastinis ir esminis elementas čia - mažas atrminties čipas įsiūnamas mums į galvas, kad nieko nepamirštume. Jei ką pamiršai - peržiūri, kaip youtube vaizdelį, taip pat labai patogu parodyti draugams, ką patyrei, daug 'tikriau' negu papasakoti. Kiek kartu prisigėrėte taip, kad nieko neatsimenate? Tai irgi nebe bėda, ryte pachmelna galva, galite viską peržiūrėti. Tik iškyla stambi abejonė, kad tai ką matote - jums patiks. Ir šis įrenginys padeda žmonėm matyi daugiau, nei jie matytų šiaip ir daugiau nei jie norėtų. Mūsų smegenys turi savybę nemalonius atsiminimus ilgaainiui užglaistyti, o su šituo aparačiuku, - nieko nebepaneigsi. Įdomi įdėja su įdomiai besiklostančiais įvykiais.

Viena serija geresnė už kitą. Gaila, kad jų tėra tik trys kolkas, tačiau matau, kad jau kuriamas antras sezonas. Tikrai nepražiopsosiu. Tai Prieblandos zona ir Pasakaitės iš rūsio, kurios papurto mus kaip pati geriausia kino drama. Ne šiaip kokios siaubo istorėjėlės, bet intelektuali fikcija, aktuali kiekvienam šiandien mūsų visuomenėje gyvenančiam žmogui. Ar kiekvienam įkandama - čia jau jūs man pasakykit, bet pamėginti rekomenduoju nė nemirktelėjus. Gal net mažesnėm dozėm, nes vienu prisėdimu sukišęs šitą trigubą buterbrodą jaučiuosi nuo to pakratymo kiek apspangęs. Ko gero must-see.

10/10