APT PUPIL

Tikriausiai tas keistai nuskambės iš manęs, bet štai kur sušiktai nesveikas filmas :) Nežinau ko aš iš jo tikėjausi, bet tikrai kažko kito ir jis mane prigavo savo dvasia, kuri dvokia šleikščiai saldžiai. Negaliu nusikratyti nemalonaus jausmo, kuris prilipo kaip šlykštaus senio kvapas. Ir negaliu tiksliai įvardyti metodo, kurį pasitelkę kūrėjai sugebėjo tokį poveikį perduoti. Šis įstabus ir tuo pačiu bjaurus filmas žvelgia į kažkokią labai nemalonią (ne)žmogiškumo terpę. Ar iškrypusiam ar kaip tik labai įžvalgiam prote užgimė toks pasakojimas? Rinkitės patys, - filmas sukurtas pagal Styveno Kingo novelę :) Bet tikrai ne tas, ko paprastai tikėčiausi iš Kingo. O gal kurėjai esminę dalį pakeitė ir apsuko, išdarkė savaip? Negaliu dabar pasakyt, nes esu dar kiek papurtytas, o ir knygos nesu laikęs rankose, bet kažkoks įspūdis - garantuotas. Šita nemaloni, šokiruojanti istorija pasakoja apie berniuko ir senelio draugystę. Skamba tyrai? Tačiau berniukas yra kompleksuotas šiknius, tiesą pasakius tikras blogio įsikūnijimas, niekšas, kokio ekrane nemačiau jau senokai, o senis - buvęs SS gestapininkas, karo nusikaltėlis, iki šiol pasamoningai, nors ir atsargiai, besimėgaujantis savo "žygdarbiais". Sunkiai suvokiamu būdu berniokas paverčia jį savo psichologiniu įkaitu ir liepia pasakoti jam savo pasibaisėtinus nuotykius. Regis istorijos jį gasdina, tačiau potraukis stipresnis. Juos ima sieti toks keistas ir sveiku protu nepaaiškinamas ryšys, kad dievas mato, nebūčiau nustebęs jei vienu metu jie netikėtai būtų pradėję viens kitam čiulpti. Nesugalvoju su kuo ir palyginti šitą siaubingą, šovinistinę pasaką, tačiau labai žemai lenkiu galvą prieš kūrėjus, kurie taip kerinčiai paprastai ir tokiom subtiliom priemonėm sugebėjo mane priblokšti ir paveikti taip, kad dabar norėtųsi įlysti po dušu ir nusiplauti nuo savęs šitą kino purvą. Stiprus ir subtilus seansas, tikrai ne kiekvieno skoniui ir nervams. Tyli kino kiaulė, užkabinus gilią, pradvokusią, pūvančią šaknį. 8/10