Manyčiau pakankamai šlykštus ir nemalonus filmas, kad būtų galima trumpai jį paminėti, sukurtas Harmony Korine, to paties režisieriaus, kuris pastatė galingąjį Gummo, tad, kas matėte (o kas dar ne - primigtynai siūlau pasižiūrėti) ir tikėtis galite kažko panašaus. Gummo man patiko labiau, gal nepaisant dėl to, koks šokiruojantis jis bebūtų, jis buvo pateiktas lengvesne/plačiau suprantama forma, šitas gi dar abstraktesnis, nors koncentruotasi ties panašia tema, tačiau pateikimas padrikesnis ir sunkesnis. Nufilmavimas daugiau naminio stiliaus, kamera juda, vaizdas kratosi, liejasi, montažas kartais sudaro įspūdį, kad padauginai narkotikų. Nors centre vėl gi viena ne itin normali šeimynėlė, tačiau "siužetai" regis visai padriki, daugiau kaip abstrakčios ir atstumiančios scenos, kliedesiai, išsigimėlių ir psichinių ligonių pezalai, dialogai, monologai, nei nuoseklus pasakojimas. Gummo taip pat savotiškai buvo atskirų nejaukių scenų rinkinys, tačiau čia jos kažkaip dar klampiau sulipdytos į vieną atgrasų ir sunkiai išžiūrimą kūrinį. Rekomenduoju tiems kas mėgsta kankinti save žiūrėdamas į sugriuvusius atmatų, nevykėlių ir ligonių gyvenimus. 8/10
Sunku ką pasakot apie labai gerą dalyką. tiesiog viskas tobulai susieina. įdomu visapusiškai. ligota, purvina, charakteriai su savo neišsipildžiusiais/neįmanomais troškimais, nenusisekusiais gyvenimais, prievarta, vargas, skurdo pramogos, buitiškumas ir kasdienybė, iš nuobodumo susifantazuojamos keistos veiklos. viskas kas šūdina pateikiama kaip natūralus dalykas. sakė Korainas : "aš nesistengiu kurti dokumentikos, aš tik noriu parodyti, kad toks gyvenimas irgi gali būti." ir jam sekasi.
ReplyDelete