THE ROAD

Visai šviežias deimantas sužibo ir, bent jau mano aplinkoje, kyla apkalbų ir pagirų gausa, tad ir man, šį kart gal ne per vėlai, teko įsitikinti naujos, ir jau gan žymios post-apokaliptinės dramos paveikumu. Ypač po rimtos byčkos, ant moralinio pachmielo, kai ir taip kankina paranoja ir viskas baisu, tamsų vakarą šis filmas pakaustytu kerzu trenkė į papilvę su visa savo tamsa, nerimu ir neviltim. Jau gal daug kas ir žino / matė, tad trumpai - tėvas su sūnum bastosi po pasaulį ištiktą apokalipsės. Kas nutiko - galime tik spėlioti, bet tas leidimas fantazijai paūžt tik prideda kraupumo. Nebėra nieko, nei gyvūnijos, nei augalų, nei didžiosios dalies žmonių, na o likusi grupelė - toli gražu ne draugiškai nusiteikusi ir velniškai alkana. Filmas stiprus visom prasmėm, tingiu vardint kas čia su juo gerai, nes iš tikro viskas čia puiku. Neviltis ir tamsa tiesiog smaugianti, post-apokaliptinė vizija tamsi kaip pati mirtis ir eigoje nė nebando linksmėti. Pastatymas labai kokybiškas, nors tuo pat metu aišku, kad filmas ir nėra pats brangiausias. Tai kas turėta - išnaudota labai protingai ir skoningai. Visi pasirinkimai išlaviruoti ties aukso viduriu. Filmas labai liūdnas ir dramatiškas, ganėtinai lėtas, tačiau kai ateina siaubas ir grėsmė - maža neatrodo. Manau šį kart prisidėsiu prie gausos pagyrūnų ir sakau 9/10. Be galo baisus, klaustrofobiškas, slegiantis ir įspūdingas, savotiškai pavyzdinis filmas, kokių galėtų kurti ir daugiau.