Apie šį filmą iškart išgirdau tokių frazių, kaip "reikia pamatyti", "filmas sukrėtęs kanų kino festivalį" ir panašiai. Ko tikėtis - neįsivaizdavau, pavadinimas paprastas ir skanus, režisierius, keistuolis ir gerbiamas menininkas, Lars Von Trier [Dogvilis, Šokėja tamsoje]. Filmas yra labai lėtas ir tamsus, visame jame karaliauja tik du aktoriai, didžioji dalis muzikos, tai tamsus, žemo dažnio drone ir dėl jos, žiūrovą nuolat baugina "kažko negero" nuojauta. Deja, kad ir koks stylingas, ar gerai pastatytas filmas tai bebūtų, jis palieka labai prieštaringus jausmus. Iš vienos pusės norisi gilintis, mėginti suprasti ir galvoti, kad viskas čia labai gilu ir prasminga, tačiau iš kitos pusės, kuri mano galvoje turi persvarą, čia yra tas jau apkalbėtas menas. Menas dėl meno, menas, nes kreizi, menas, nes ore, pravda, šmc, studentai, stilelis, von trieras, bla bla bla. Suprantu, kad kai kuriuos filmus reikia suprasti, bet šis man turbūt pasirodė per daug pretenzingas, nes užuot jautęs, kad kažkas man kažkur "beldžia", daugiau jaučiau, kad čia būtinai REIKIA, kadžką suprasti, nes REIKIA suprasti, bo kitaip nieko nesuprasi. Tai savaiminis blokas. Pasidarė nebeidomu, nuobodu, o visi nauji "netikėti" posūkiai tik kėlė kvailą šypsnį. O to siužeto ten irgi ne per daugiausiai - psichiatras ir jo mergina po šeimyninės tragedijos išvyksta į mišką medžioti savo baimių. Visą filmą jie nelabai rišliai šnekasi, laiks nuo laiko žvėriškai pasidulkindami. Tikriausiai ten daug visokio simbolizmo ir tai vienas iš tų filmų, kuriuos reikia žiūrėti 58446 kartų, kad suprasti, bet manęs šis žavesys nepasiekė. Pretenzingas, madingas ir šiuolaikiškas MENAS, kurio nemėgstu. 4/10. Vienas už netikėtą goriuką, kuris matyt ten taip ir pribloškė kanus, vienas už tamsą ir drone, vienas už prabilusią lapę ir vienas už tas pretenzijas, kurias suprasti esu per kvailas. Tikrai nemėgstu dėt filmų į šuns dienas, tačiau po šito jaučiuosi mažumėlę apvogtas.
2009/10/03
ANTICHRIST
Apie šį filmą iškart išgirdau tokių frazių, kaip "reikia pamatyti", "filmas sukrėtęs kanų kino festivalį" ir panašiai. Ko tikėtis - neįsivaizdavau, pavadinimas paprastas ir skanus, režisierius, keistuolis ir gerbiamas menininkas, Lars Von Trier [Dogvilis, Šokėja tamsoje]. Filmas yra labai lėtas ir tamsus, visame jame karaliauja tik du aktoriai, didžioji dalis muzikos, tai tamsus, žemo dažnio drone ir dėl jos, žiūrovą nuolat baugina "kažko negero" nuojauta. Deja, kad ir koks stylingas, ar gerai pastatytas filmas tai bebūtų, jis palieka labai prieštaringus jausmus. Iš vienos pusės norisi gilintis, mėginti suprasti ir galvoti, kad viskas čia labai gilu ir prasminga, tačiau iš kitos pusės, kuri mano galvoje turi persvarą, čia yra tas jau apkalbėtas menas. Menas dėl meno, menas, nes kreizi, menas, nes ore, pravda, šmc, studentai, stilelis, von trieras, bla bla bla. Suprantu, kad kai kuriuos filmus reikia suprasti, bet šis man turbūt pasirodė per daug pretenzingas, nes užuot jautęs, kad kažkas man kažkur "beldžia", daugiau jaučiau, kad čia būtinai REIKIA, kadžką suprasti, nes REIKIA suprasti, bo kitaip nieko nesuprasi. Tai savaiminis blokas. Pasidarė nebeidomu, nuobodu, o visi nauji "netikėti" posūkiai tik kėlė kvailą šypsnį. O to siužeto ten irgi ne per daugiausiai - psichiatras ir jo mergina po šeimyninės tragedijos išvyksta į mišką medžioti savo baimių. Visą filmą jie nelabai rišliai šnekasi, laiks nuo laiko žvėriškai pasidulkindami. Tikriausiai ten daug visokio simbolizmo ir tai vienas iš tų filmų, kuriuos reikia žiūrėti 58446 kartų, kad suprasti, bet manęs šis žavesys nepasiekė. Pretenzingas, madingas ir šiuolaikiškas MENAS, kurio nemėgstu. 4/10. Vienas už netikėtą goriuką, kuris matyt ten taip ir pribloškė kanus, vienas už tamsą ir drone, vienas už prabilusią lapę ir vienas už tas pretenzijas, kurias suprasti esu per kvailas. Tikrai nemėgstu dėt filmų į šuns dienas, tačiau po šito jaučiuosi mažumėlę apvogtas.
man irgi nepaliko įspūdžio.
ReplyDeleteKaip supratau daugumai von Triero gerbėjų, t.y. kino snobų šitas filmas nepatiko vien dėl to, kad tai siaubo filmas (ala siaubas – nepakankamai intelektualus žanras), o daugumai siaubekų mėgėjų jis nepatinka, nes yra pretenzingas siaubo filmas, vadinasi, perdėtai ir prikišamai bandoma padaryti ,,meną": stulbinanti, pačiam von Trierui visiškai nebūdinga kinematografija, sulėtinti juodai-balti kadrai, išraiškingi, stambūs veido (ar erekcijos, haha) planai, galų gale, padėka Tarkovskiui, užtempiami ant toli gražu ne itin originalaus siužeto, viskas pagardinta torture-porno scenomis… kažką nervina, kažkam gal visai gražu, bet kas iš to?
ReplyDeleteMan atrodo, kad šitas filmas tikrą savo vertę įgauna ne siaubo ar arthouso, bet tik kitu von Triero kūrinių kontekste. ,,Antikristas” iš tikrujų yra ,,Anti-Trieras” – visų pirma, čia režisierius visiškai nutolsta nuo minimalistinių dogmos skelbtų principų, kurių daugiau ar mažiau laikėsi visuose savo filmuose, stengdamasis, kad filmo forma kuo mažiau įtakotų jo turinį. Dar svarbiau, kad sugriauna savo paties sukurta moters kaip vardan kitų gyvenančios būtybės, aukos iš prigimties (Kristaus??) paveikslą- juk ,,Idiotuose”, ,,Prieš bangas”, ,,Šokėjoj tamsoje”ar ,,Dogvilyje” iš principo rodoma ta pati moteris ala Anderseno undinėlė, atsisakanti savęs dėl princo ir galiausiai mirštanti jam taip ir neįvertinus jos aukos masto. Akivaizdu, kad Charlotte Gainsbourg yra visų anksčiau Triero sukurtų moterų priešingybė. Galų gale, filmas ne tik atskleidžią kitą moters pusę, bet ir parodo, kad opozicija vyriška-moteriška apskritai neturi prasmės. Ji kaip ir kitos erzinančios, primityvios opozicijos kultūra-gamta, protas-iracionalumas, kurių kimšte prikimštas ,,Antikristas” (o ir šiaip jau dažnas Triero filmas) sugriūna, kai pasirodo, kad beprotybė yra užkrečiama.. Žodžiu, už tokį von Triero žygį prieš save dar kaip minimum keli pliusai:) o šiaip dėl įdomumo, ką dar iš jo filmų esi mates?
Tik dogvilį
ReplyDelete