ORGAN

Labai sunkus ir keistas 1996-ų metų Japonų filmas. Tikrai savotiškas ir įstrigsiantis ilgam, vien jau tuo, kad sukelia gan unikalius jausmus, nes sunku ir sugalvot su kuo jau matytu galima būtu palyginti. Vietomis jau lyg ir imi įsijausti į atskirą sceną ir sekti jos nuotaiką ir veiksma, tačiau viską sulaužo kažkokie siurrealistiniai intarpai, šokinėjimas nuo vienos nuotaikos prie kitos. Šitas filmas man buvo kaip ilgas ir nelabai malonus sapnas. Kažkiek kankinantis ir nepatogus, kiek ir hipnotizuojantis, nepaleidžiantis. Faktas, kad lengvai tokio prisėst nepažiūrėsit, tad jei ketinate - ryžkitės tik itin susikaupę ir nusiteikite dviems valandoms "pikto" meno, kurį bus tikrai sunku suprasti ir suvirškinti.
Dideli efektą duoda dažnos ir geros gore scenos: trykštantis pūliai, krauju sutepliotos sienos, veidai ir rūbai, tačiau labiausiai prie nuotaikos prisideda tie nenormalūs nukrypimai į siurrealizmą ir jo supainiojimas su realybe. Galu gale galvoj visa tai susideda kaip didelis, viliojantis ir nenuryjamas sumuštinis su žmogiena ir narkotikais. Labai įpatingas ir įspūdingas, psichodelinis seansas, kurį išsėdėti itin sunku. Manau žiūrint šitą gerai tiktu būti pačiam kažko paveiktam, nes nors ir nebūdamas visiškai nutrūkęs nuo pavadėlio (kaip tarkim koks "964 pinocchio") tačiau šitas filmas, kaip bežiūrėtum niekaip į sveiko proto rėmus nesutelpa. Taip, kad labai sunku man išvemti išvadas ir jas sau nors kiek logiškai apibendrinti. Man tikrai patiko šita nuobodi, dusinanti, bekaulė kankynė.
+ pastaba: dabar pastebėjau, kad šito filmo režisierė vaidino filme "Tetsuo"!!! Ir pasidarė man ramiau :)