ALL NIGHT LONG 2: Atrocity

Nežmoniška All night long istorija tęsiasi. Kaip ir ketinau, šiandien pat sėdau žiūrėti ir antrosios dalies.
Esu šokiruotas, apstulbęs ir žinoma [nors kai kam gal pasirodys ir keista] sužavėtas.
Atrocity - žiauri, įžuli ir šlykšti pasaka, atskleidžanti žiauriausias ir gyvuliškiausias žmogaus puses. Smurtas ir žmonių išnaudojimas smarkiai perlenktas už "normalaus kino" ribų, įsivaizduoju koks statistinis tv žiūrovas tiesiog negalėtu ištverti tokio seanso. Prievarta tokia bekompromisė, beprasmė ir nesibaigianti, kad galiausiai iš viso to ima gimti kažkokios nihilistinės filosofijos mintys. Įtrauktas į tą gyvuliško žiaurumo duobę galu gale nebežinai kaip čia viskuo šlykštėtis ir nejučiomis imi tuo mėgautis: atsiranda prasmė ir malonumas.
Pačiam būnant žmogumi tikrai keista matyti kitus tavo rūšies atstovus ekrane taip besielgiančius. Griežta prasme tariant tai mes - žmonės galime taip elgtis, todėl žiūrėdamas tarsi savotiškai tiri save patį. Ką ir dėl kokių priežaščių aš galėčiau padaryti? Ką aš daryčiau tokioje situacijoje? Ką aš galėčiau padaryti visai be priežasties?
Ideologiškai tuščias [jei kalbėsime apie plačiai suprantamą mintį], šlykštus, iškrypėliškas, sunkiai nuryjamas, nuoširdaus pasipiktinimo vertas išnaudojimo - kino šedevras apie tai, kad žmogus daugeliu atveju gali būti ir yra blogesnis už bet kokį gyvulį. Kažkam tai atrodys tikras lobis, o kažką tiesiog papiktins, privers persižegnot ir nusispjaut. Griežtai ne silpnų nervų žiūrovui. 10/10